Prisimenu studijas aukštojoje su košmaru, nes kažin ar po tokių stresinių metų dar norėtųsi mokytis toliau. Nes man studijos neakivaizdiniame susidėjo iš to, kad teko du mokyklinio amžiau vaikučius auginti (reikėdavo ir su jais pamokas vakare ruošti), ir dirbti, o iš darbo ne visada išleisdavo į sesiją (tiesiog išlaikai egzą - ir po jo atgal į darbą), be to tėvo sveikata buvo labai silpna, tekdavo ir prie jo budėti. O dar vienas iš vaikų vienais metais koją susilaužė, ligoninėje gulėjo, po metų - vėl ligoninėje (ir kaip tik sesijos metu).... Na, buvo ne mokslai, o stresiniai metai. Tai kad jau ačiū, net ir pagalvoti nenoriu apie tolesnį studijavimą magistrantūroje.:)))