Aš noriu gyventi, Mama, Aš noriu tave mylėti Aš noriu statyti namą Sodinti vyšnias prie klėties...
Tegu tai dar bus negreitai Ir teks su manim pavargti Aš noriu žemėn ateiti Tau pirmąjį žodį tarti...
Ir pirmąjį žingsnį žengti Apsaugomas Tavo rankų Aš noriu, Mama, gyventi Pažint Tavo veidą brangų...
Aš noriu krykštaut ir siausti Mylėti žmogų ir gėlę O kartais Tavęs paklausti Ko širdį, Mama, sugėlė...
Aš būčiau stiprus ir doras Senatvėj Tave paremčiau Mano Mama, Mamyte, Mama, Greit gimčiau aš ir gyvenčiau...
Lemtingą rytą ankstyvą Sutiki mane, kaip moki Juk Tau aš, Mama, jau gyvas Lauki manęs, nebijoki
Paskalsins Viešpats kąsnelį Užteks tos pačios pastogės Tad leiski, Mama, į kelią Tarnauti Dievui ir žmogui.
***************************************
Aš mažytis, o gal mažytė aš po tavo širdim gyvenu aš dar nieko nemoku prašyti aš tiktai dar gyvent ateinu
Tu girdi? plaka mano širdelė aš iš tavo svajonių, sapnų greit jau, greit aš galėsiu, Mamyte, pasisupti ant Tavo delnų.
Lyg pro šydą regiu Tavo veidą Tu siuvi man dailius rūbelius... jei suklupsi, Tave aš pakelsiu Tau padėsiu nudirbt darbelius
Tau ir man sodo obelys šlama saulė tiesia rankas auksines aš matau Tavo šypseną, mama, ir prašau... palūkėk dar manęs....
*****************************************
Trapi,lyg krištolo lašelis, Lengva, lyg pūkas erdvėje, Mažutis spurdantis spurgelis Karštam likimo lopšyje Sūpuoja begalinę viltį, Kad žemė ši - dosni, gera, Kad ne sušalti, o sušilti Ji Dievo buvo sutverta. Mažutis spurdantis spurgelis Lopšy visus namus talpins, Kur visos keturios kertelės Į vieną kupstą susipins. O laikas bėgs. Tik naktys ilgos Užtruks lopšinės kelyje, Dienas sukibusias ant smilgos Liūliuos birželis savyje. Sapnus globos mažutės elfės, Sesutės pasakėlę seks, O meilėj puoselėtos terpės Pasaulyje visoms užteks. Trapi, lengva, švelni, mažutė- Brangiausia Dievo dovana Atėjusi į laiko būtį, Kai vasara tokia lengva.
***********************************************
Jis jau skuba pasaulin...jauti? Jis jau greitai, jau greitai pravirks... Pakentėk! O chalatai balti Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.. Bet minutė pavirto diena, Ir tas skausmas be galo aštrus, Nežinos tik sūnus niekada, Koks tas kelias pasaulin sunkus.. Dar įkvėpk, ir nuščiuvo visi, Ir tik kūną užliejo liepsna, Paklausyk, paklausyk, ar girdi? Savo sūnų, geroji mama? Tu girdi, tu šypsaisi, verki, Laimingiausia paliks ši diena Ir į sūnų taip godžiai žvelgi - Panašus, panašus į mane... Toks mažutis, mažutis žmogus, Su rankutėm, kojytėm, matai? Išbučiuosi visus pirštukus Gal po 1000 kartų, tikrai! Laimingiausia paliks ši diena, Ir užaugs jis gražus ir stiprus, Nežinos tik sūnus niekada, Koks tas kelias pasaulin sunkus.......
************************************************
Kol dar nebuvau mama, darydavau ir valgydavau karštą maistą. Mano rūbai nebuvo dėmėti.Telefonu kalbėdavau ramiai. Kol dar nebuvau mama, miegodavau tiek, kiek norėdavau ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai nuėjau gulti. Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. Kol dar nebuvau mama, tvarkydavau namus kasdien ir niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių. Kol dar nebuvau mama, net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos ir niekada negalvodavau apie skiepus. Kol dar nebuvau mama, niekas nebuvo manęs apkakojęs, apvėmęs, apkramtęs, apsisiojęs, apžnaibęs savo mažais pirščiukais. Kol dar nebuvau mama, pilnai atsakiau už savo protą, savo mintis ir savo kūną. Miegodavau visą naktį. Kol dar nebuvau mama, nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam, kad gydytojai galėtų apžiūrėti ar paskiepyti. Niekada neverkiau, matydama ašaras. Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės vien dėl paprasčiausios šypsenos. Niekada nesėdėdavau naktį žiūrėdama į miegantį vaiką. Kol dar nebuvau mama, niekada nelaikydavau rankose miegančio vaiko, nes gaila padėti. Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių, kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo. Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai. Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti ir nežinojau, kad man patiks būti mama. Kol dar nebuvau mama, nežinojau, ką reiškia jausti, tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra pamaitinti alkaną kūdikį. Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug ir nežinojau, kad kažkas toks mažas galėtų paversti mane tokia svarbia. Kol dar nebuvau mama, aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių tiesiog įsitikinti, kad viskas… tvarkoje ir niekada nejutau tos šilumos, džiaugsmo, meilės, stebuklo, pasitenkinimo būti mama.Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...
************************************************
Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai? Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai? Čia dėta meduolių iš pienių medaus, Berta mėlynių iš miško tankaus. Dar būna pridėta aušrinės spalvos, Rasos įmaišyta ir ryto gaivos. Melsvųjų akelių mamytė norėjo- Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo. Kai pasvajojo žalių ar pilkų, Ežero buvo prašyta spalvų. Dukrelės tebūna auksiniai plaukai- Saulėj bangavo kviečiai ir linai. Reikia sūneliui plaukelių juodų- Varnelė atskrido, pamojo sparnu. Taip po truputį ir turim vaikutį. Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.