Atsakymai

  1. 2

    Nieks neįdėjot...

    Aš kelis radau, jei kam prireiks:




    Aš noriu gyventi, Mama,
    Aš noriu tave mylėti
    Aš noriu statyti namą
    Sodinti vyšnias prie klėties...

    Tegu tai dar bus negreitai
    Ir teks su manim pavargti
    Aš noriu žemėn ateiti
    Tau pirmąjį žodį tarti...

    Ir pirmąjį žingsnį žengti
    Apsaugomas Tavo rankų
    Aš noriu, Mama, gyventi
    Pažint Tavo veidą brangų...

    Aš noriu krykštaut ir siausti
    Mylėti žmogų ir gėlę
    O kartais Tavęs paklausti
    Ko širdį, Mama, sugėlė...

    Aš būčiau stiprus ir doras
    Senatvėj Tave paremčiau
    Mano Mama, Mamyte, Mama,
    Greit gimčiau aš ir gyvenčiau...

    Lemtingą rytą ankstyvą
    Sutiki mane, kaip moki
    Juk Tau aš, Mama, jau gyvas
    Lauki manęs, nebijoki

    Paskalsins Viešpats kąsnelį
    Užteks tos pačios pastogės
    Tad leiski, Mama, į kelią
    Tarnauti Dievui ir žmogui.

    ***************************************

    Aš mažytis, o gal mažytė
    aš po tavo širdim gyvenu
    aš dar nieko nemoku prašyti
    aš tiktai dar gyvent ateinu

    Tu girdi?
    plaka mano širdelė
    aš iš tavo svajonių, sapnų
    greit jau, greit aš galėsiu, Mamyte,
    pasisupti ant Tavo delnų.

    Lyg pro šydą regiu Tavo veidą
    Tu siuvi man dailius rūbelius...
    jei suklupsi, Tave aš pakelsiu
    Tau padėsiu nudirbt darbelius

    Tau ir man sodo obelys šlama
    saulė tiesia rankas auksines
    aš matau Tavo šypseną, mama,
    ir prašau...
    palūkėk dar manęs....

    *****************************************

    Trapi,lyg krištolo lašelis,
    Lengva, lyg pūkas erdvėje,
    Mažutis spurdantis spurgelis
    Karštam likimo lopšyje
    Sūpuoja begalinę viltį,
    Kad žemė ši - dosni, gera,
    Kad ne sušalti, o sušilti
    Ji Dievo buvo sutverta.
    Mažutis spurdantis spurgelis
    Lopšy visus namus talpins,
    Kur visos keturios kertelės
    Į vieną kupstą susipins.
    O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
    Užtruks lopšinės kelyje,
    Dienas sukibusias ant smilgos
    Liūliuos birželis savyje.
    Sapnus globos mažutės elfės,
    Sesutės pasakėlę seks,
    O meilėj puoselėtos terpės
    Pasaulyje visoms užteks.
    Trapi, lengva, švelni, mažutė-
    Brangiausia Dievo dovana
    Atėjusi į laiko būtį,
    Kai vasara tokia lengva.


    ***********************************************

    Jis jau skuba pasaulin...jauti?
    Jis jau greitai, jau greitai pravirks...
    Pakentėk! O chalatai balti
    Jį pirmieji šioj žemėj sutiks..
    Bet minutė pavirto diena,
    Ir tas skausmas be galo aštrus,
    Nežinos tik sūnus niekada,
    Koks tas kelias pasaulin sunkus..
    Dar įkvėpk, ir nuščiuvo visi,
    Ir tik kūną užliejo liepsna,
    Paklausyk, paklausyk, ar girdi?
    Savo sūnų, geroji mama?
    Tu girdi, tu šypsaisi, verki,
    Laimingiausia paliks ši diena
    Ir į sūnų taip godžiai žvelgi -
    Panašus, panašus į mane...
    Toks mažutis, mažutis žmogus,
    Su rankutėm, kojytėm, matai?
    Išbučiuosi visus pirštukus
    Gal po 1000 kartų, tikrai!
    Laimingiausia paliks ši diena,
    Ir užaugs jis gražus ir stiprus,
    Nežinos tik sūnus niekada,
    Koks tas kelias pasaulin sunkus.......

    ************************************************

    Kol dar nebuvau mama, darydavau ir valgydavau karštą maistą. Mano rūbai nebuvo dėmėti.Telefonu kalbėdavau ramiai. Kol dar nebuvau mama, miegodavau tiek, kiek norėdavau ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai nuėjau gulti. Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. Kol dar nebuvau mama, tvarkydavau namus kasdien ir niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių. Kol dar nebuvau mama, net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos ir niekada negalvodavau apie skiepus. Kol dar nebuvau mama, niekas nebuvo manęs apkakojęs, apvėmęs, apkramtęs, apsisiojęs, apžnaibęs savo mažais pirščiukais. Kol dar nebuvau mama, pilnai atsakiau už savo protą, savo mintis ir savo kūną. Miegodavau visą naktį. Kol dar nebuvau mama, nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam, kad gydytojai galėtų apžiūrėti ar paskiepyti. Niekada neverkiau, matydama ašaras. Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės vien dėl paprasčiausios šypsenos. Niekada nesėdėdavau naktį žiūrėdama į miegantį vaiką. Kol dar nebuvau mama, niekada nelaikydavau rankose miegančio vaiko, nes gaila padėti. Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių, kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo. Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai. Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti ir nežinojau, kad man patiks būti mama. Kol dar nebuvau mama, nežinojau, ką reiškia jausti, tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra pamaitinti alkaną kūdikį. Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug ir nežinojau, kad kažkas toks mažas galėtų paversti mane tokia svarbia. Kol dar nebuvau mama, aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių tiesiog įsitikinti, kad viskas… tvarkoje ir niekada nejutau tos šilumos, džiaugsmo, meilės, stebuklo, pasitenkinimo būti mama.Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...

    ************************************************

    Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?
    Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai?
    Čia dėta meduolių iš pienių medaus,
    Berta mėlynių iš miško tankaus.
    Dar būna pridėta aušrinės spalvos,
    Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.
    Melsvųjų akelių mamytė norėjo-
    Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.
    Kai pasvajojo žalių ar pilkų,
    Ežero buvo prašyta spalvų.
    Dukrelės tebūna auksiniai plaukai-
    Saulėj bangavo kviečiai ir linai.
    Reikia sūneliui plaukelių juodų-
    Varnelė atskrido, pamojo sparnu.
    Taip po truputį ir turim vaikutį.
    Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.

    Jorkaile

  2. 1