gal zinote mamytes pasakeliu eiliuotu...
pwz. katinelis su gaidziu state nama po medziu...pamirsau kazkada mokejau,parasykit jai kas zinot.aciu.P.s .gal dar apie oziukus ir wilka?:D
- 7ats.
Atsakymai
- 4
Kostas Kubilinskas
KATINĖLIS IR GAIDELIS
Katinelis su gaidziu state nama po medziu
Pasistate ir gyvena dun dun dun kazkas dundena.
Iš lovelės atsikėlęs, klausia rainas katinėlis:
-Kas ten beldžias į duris, gyvulėlis ar žvėris?
-Aš, laputė, dun dun dun, įsileiskite vidun.
Aš prie ežero pakrančių visą dieną laukiau ančių,
Šniukštinėjau, lekavau, nė vienos nepagavau...
Ir atsako katinėlis, rainą uodegą iškėlęs:
-Eik, lapute, eik, begėde, ko prie mūsų durų sėdi.
Tu Rainiuko neapgausi. tu gaidžiuko nepagausi.
Spruk į šalį. Spruk į šalį. Neįleisiu į namelį.
Lapė snapė nesuglumo, tik atsigulė už krūmo
Ir primerkus akį, laukia, o Rainys gaidžiukui kniaukia.
-Eisiu eisiu aš peliauti, sau mėsytės pasigauti...
Giedorėli, tu palauk, niekam durų neatšauk.
Ir išėjo katinėlis, rainą uodegą iškėlęs.
O laputė apsilaižė, pasipustė, pasikaišė
Ir lekuodama prislinko prie gaidelio giesmininko:
-Ei, gaideli pentinuotas, tu karoliais karoliuotas.
Už balselį šimtamylį net ir žmonės tave myli.
Ei gaideli, dun dun dun, įsileisk mane vidun.
-Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
-Aš, gaideli raibaplunksni,
Aš esu raiba vištytė, moku slieką iškastyti.
Po kiemelį aš lakstau ir darželį tau kapstau.
O gaidelis šaukia jai:
-Kaip tu lapės nebijai?
Eik į vidų, eik greičiau,
Šiandien lapę aš mačiau.
Vos gaidys duris atvėrė, lapė snapė jį nutvėrė.
Dumia lapė per palaukę, o gaidelis graudžiai šaukia:
-Katinėli rainakėli, gelbėk gaidį giedorėlį.
Lapė snapė plunksnas peša, lapė snapė gaidį neša
Per aukštuosius kalnelius, per lygiuosius laukelius.
Per žaliąsias lankeles, per gūdžąsias gireles.
Vos rainiukas tai išgirdo, nuo kalnelio kūliais virto,
Lapę snapę pasigavo ir gaidžiuką išvadavo.
Kitąryt Rainiukas kniaukia:
-Eisiu eisiu į palaukę, bėgsiu lėksiu papeliauti,
Sau mėsytės pasigauti...
Giedorėli, tu palauk, niekam durų neatšauk.
Ir išėjo katinėlis, rainą uodegą iškėlęs.
O laputė ta begėdė, vėl prie gaidžio durų sėdi.
-Ei, gaideli pentinuotas, tu karoliais karoliuotas.
Už balselį šimtamylį net ir žmonės tave myli.
Ei gaideli, dun dun dun, įsileisk mane vidun.
-Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
-Aš, gaideli raibaplunksni.
Aš skalikas, aš smarkus. Ieškau lapės po miškus.
-Oi, gerai, kad atėjai, kad nė lapės nebijai.
Eikš į vidų, eikš greičiau, nes laputės aš bijau.
Vos gaidys duris atvėrė, vėl laputė jį nutvėrė.
Vėl jįneša per palaukę, o gaidelis graudžiai šaukia:
-Katinėli rainakėli, dreba mano skiauterėlė.
Lapė snapė plunksnas peša, lapė snapė gaidį neša
Per aukštuosius kalnelius, per lygiuosius laukelius.
Per žaliąsias lankeles, per gūdžąsias gireles.
Vos rainiukas tai išgirdo, nuo kalnelio kūliais virto,
Bet kojelę užsigavo ir laputės nepagavo.
Eina katinas, raišuoja, lazdele pasiramščiuoja,
Ir užtinka jis pušyne lapės išraustą landynę.
Katinėlis žvilgt į vidų ir švelniu balsu pragydo:
-Vidury žalios giraitės šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas prie girnelių prirakintas...
Šešios gražios laputaitės, dar gražesnės uodegaitės,
O senoji lapė snapė pyragėlį šiandien kepė.
Duok, lapute, duok, kūmute, pyragėlio nors riekutę.
Senė lapė olą šluoja:
-Kas ten suokia, kas dainuoja?-
Vos iškišo nosį savo, katinėlis ją pagavo.
Lapė snapė nepajuto, kaip į maišą ją įgrūdo.
O Rainys prie urvo laukia ir toliau dainelę traukia:
-Vidury žalios giraitės šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas prie girnelių prirakintas...
Vos ti išlenda lapiukas, capt už nosies jį Rainiukas.
Kai visus maišan sukišo, maišą katinas užrišo,
Užsidėjo ant pečių, ir parėjo su gaidžiu.
Tie lapiukai jau garde - zoologijos sode.
Paprašykit savo tėtį, kad nuvestų pažiūrėti. - 3
Emiliuk, Ačiū už nuostabias pasakas :) :) Gal tu netyčia turi GRybų karą?
- 3
VIŠTYTĖ IR GAIDŽIUKAS
Buvo senelis ir senutė, turėjo vištytę ir gaidžiuką. Pasiuvo senutė gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonėlį ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė bėginėja aplink ir karkia:
- Kar kar kar kar! Mesk ir man bent kekelę!
Kai tik metė gaidžiukas riešutų kiekelę - ir išmušė vištytei akelę.
Gaidžiukas ir vėl raško riešutus, o vištytė, bėginėdama aplink, karkia:
- Kar kar kar kar! Ir man bent kiekelę!
Kai tik metė gaidžiukas kekelę - ir išmušė vištytei kitą akelę.
Dabar vištytė parbėgo rėkdama namo ir pasisakė senutei, kad gaidžiukas jai akeles išmušė. Senutė pradėjo barti gaidžiuką:
- Gaidžiuk, gaidžiuk, kam tu vištytei akytes išmušei?
- O kam lazdynas man kelnytes perplėšė?
- Lazdyne, lazdyne, kam tu gaidžiukui kelnytes perplėšei?
- O kam mane ožka pagraužė?
- Ožka, ožka, kam tu lazdyną pagraužei?
- O kodėl manęs piemuo neganė?
- Piemenie, piemenie, kodėl tu ožkos neganei?
- O kodėl man šeimininkė bandelės nepakepė?
- Šeimininke, šeimininke, kodėl tu piemeniui bandelės nepakepei?
- Kad kiaulė tešlą surijo!
- Kiaule, kiaule, kam tu tešlą surijai?
- O kam vilkas mano paršelį nunešė!
- Vilke, vilke, kam tu kiaulės paršelį nunešei?
- Mano gerklė ne grąžtu gręžta, ne kaltu kalta. Am-m-m! - pagriebė paskutinį paršelį ir nubėgo į mišką. - 2
Ledo rūmuose nuo seno
Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką
Šaltanosį ledinuką
Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs nesustyręs,
Bet kur eina, ten ir girias.
Moku kalti ledo tiltus
Moku malti sniego miltus
Zuikį puikį užpustyti
Ežį kežį užmigdyti…
Miega varlės pūstažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas?Aš ir mešką
Kai paspaudžiu-šonai braška…
Visą žemę, jei norėčiau
Aš sušaldyti galėčiau!
Vienąkart per sniego pūgą
Šaltis vedasi anūką
O anūkas
Ledinukas
Rateliu
Su snaigėm sukas.
Žiūri -važy sėdi ponas,
Nuo arielkos net raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius,ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas
Ledinukas
Ir po zebrų kailiais brukas:
Šaltanosis,
Šaldo poną
Šąla
Bąla
Pono nosis…
Ir nuo rankų
Ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
-Na matai,-anūkas girias,-
Ar,seneli,as ne vyras:
Moku kalti
Ledo tiltus,
Moku malti
Sniego miltus.
Zuikį puikį-
Užpustyti-
Ežį kežį-
Užmigdyti
Ir sušaldyt storą poną,
Nuo arielkos net raudoną.
Visą žemę ,jei norėčiau ,
Aš sušaldyti galėčiau..
-Na jau ,na!-jam Šaltis sako.-
Dar tau girtis neuzteko.
Tau sušaldyt žemę knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk-tenai už valkos
Pagiry jis kerta malkas.
-Chi!-nusijuokė anūkas.-
Aš nebūčiau Ledinukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietį!Jeigu mešką
Kai paspaudžiu -šonai braška.
Pasigyrė ,na ir dumia
Pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis-malkas kerta.
Kirvis skamba.Darbas verda:
Užsimoja
Ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
-U ta ta!Karšta dienelė!-
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.
Ledinukas
Galvą kraipo.
Pasižiūri.
Pasišaipo.
Ir galvoja :”Tu sušalsi
Ir kirvuko nepakelsi.
Va ,ir bus tada,žmogeli,-
“U ta ta !Karšta dienele…”
Ir sutelkęs visą rūstį,
Jis pradejo šaltį pūsti.
Kaklą rankom apsivijo.
Tuoj skrebuciai apšerkšnijo,
Tuoj ir ūsai apšarmojo,
O Šaltutis pagalvojo:
“Na ,dar viena šaltą gūsį,
Ir ,vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo arielkos net raudonas…”
Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vel jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį,griebia nosį,
O valstietis nusikosti
Ir kiek gali
Stuobrį engia,
Net sušalęs
Kirvį spengia.
Baltas baltas tartum pūkas
Tupsi šaltas Ledinukas-
Čiupt už kojų,čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušala,
Tik į kelmą pleištą kala.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau žmogus prašneko.
-Na ir karšta čia prie trako!
Kur tas šaltis pasidėjo,
Duotų gūsį šalto vėjo.
Ledinukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo
Ir,sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo smarkiai pūsti.
O valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą , ant kelmuko
Atsisėda,užsirūko…
Pailsėjo,pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Senis Šaltis atlingavo:
-Kur valstietis?
-Nuvažiavo!
.Na ,matei dabar ,sūneli,
Ką žmogus ir darbas gali?
Tau sušaldyt žemę knieti…
Ką ten žemė!Jei valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo-
Ne sušalo,o sušilo…
Nors valstietis apšerkšnijo.-
Darbas šalčio nesibijo!
Baltas baltas tartum pūkas
Susimąstė Ledinukas.
Ir nusivedė per pugą
Šaltis tylintį anuką. - 1
Mes suzinojom,kad Tu busi - nelauktai,
Bet apsidziaugem labai labai!
Laukem mes Taves ilgai ir nekntriai...
Kas menesi stebejom kaip Tu augi,
Speliojom kas Tu busi-berniukas ar mergaite?
Mamyte Tau dainavo daineles,
Tevelis pasakas Tau sekdavo pries miega...
Ir stai atejo Ta Diena-Geguzes 13-oji,
Ilgai laukta ir visu issvajuota.
Isvidom mes Tave-suneli savo numyleta!
Tevelis paejeme Tave ant ranku,mazyti pupuliuka,
Apsiverke,mamytei dave pabuciuot,priglaust...
Ir mes nusprendem duot Tau tevo varda,
Kaip sakoma senoves isminty,
Kad augtum tu stiprus ir tvirtas vyras!
Atrodo buvo tai tik vakar,
Bet jau prabego puse metu...
Ir stai dabar visi kartu mes laukiam
Pirmu Kalediniu dziaugsmu!
Artejancios graziauses sventes proga
Noretume Tau palinket,sunau
Sveikatos,laimes,meiles ir sekmes!
Kad Tavo gyvenimo keliuka
Rozes klotu be spigliuku!
Mes mylime Tave labai... :wub: - 1
Jorkaile,randu tik ištrauką:)
Justinas Marcinkevičius
"Grybų karas"
Ei, tai vija,
Pinavija,
-Visą dieną
Grybais lyja.
Visą dieną
Nuo pat ryto
Grybai krito,
Krito, krito...
Kai lietus
Nustojo lijęs,
Pražydėjo
Pinavijos.
O miške
Išdygo grybų -
Šimtas trisdešimt
Sodybų.
Šitų grybų
Pulkaunykas
Buvo storas
Baravykas.
Jis ūsus
Po beržu raitė
Ir grybus
Nuo kelmo skaitė.
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiuodavo
Ant pirštų.
Jo žmona -
Riebi paliepė -
Savo vyrui
Kartą liepė:
- Nors tave
Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs,
Vyre! - 0
nade ar tai eiliuota pasaka????kaip visada beleka rasai nors ir nikus keiti kaip kojnes.dominykas,ingrandr,nade kuo dar pasivadinsi?
emiliukas
Jorkaile
nade
Anonimas