Atsakymai

  1. 5

    Jei seima planuoja bendra ateiti tai ir apie vaikus pasikalba. Buna taip kad vyras labiau nori vaikucio nei mergina. Bet visada randamas kompromisas

    Sarunas

  2. 4

    Mano mylimasis visada pasvajodavo apie vaikutį su manimi... , kad jis turi tokių svajonių nė ne įtariau juk, mudu dar tik trečius metus esame drauge. Be to jis net 16 metų jaunesnis, ir tada dar tik buvo baiges bakalaurą, o neperseniausiai igijo ir magistro laipsnį. Daug rūpesčių ir visokių pasikeitimų vyko tuo metu, mums abiems.Daug klausimų sprendėsi kaip,kur,už ką gyvensime,nuo ko pradėsime, kaip susidėliosime pagrindą po kojomis...) Po visų pastangų ir kantrybės dabar jis turi gerai apmokamą įdomų darbą ir juo labai patenkintas.(aš taip savu patenkinta )
    Iš pirmos santuokos aš esu, jau užauginusi savo vaikučius, tiesa jie jau suauge ,gyvena savo gyvenimus atskirai...
    Kažkada iš kalbos tarp mudviejų buvo išėjus tema apie vaikus, bet tada aš dar nė neisivaizdavau kur nuves mane šį pažintis.. Tuomet jam tvirtai pasakiau , jog esu jau valion prisiauginusi vaikų,mačiusi palučių ir patyrusį mamos kantrybės,bei vaidmens..., todėl dabar norių pagyvent šiek tiek ir dėl savęs..,pagaliau atėjo laikas ir man atsikvėpt nuo visko.
    Tai išgirdes jis labai nuliūdo ir nedrįso daugiau apie tai net kalbėtis.
    Bet, po kiek laiko aš pastebėjau, ypatingą rūpestį iš jo pusės, mano atžvilgiu,ir tai,kaip jis rimtai į viską žiūri ,ir supratau, kad jis nori tikros šeimos (jau buvo net pasipiršes), o atimti galimybe būt tėčių ,vien dėl mano nusistatymo,tai labai egoistiškas nusikaltimas iš mano pusės.
    Tam, kad būti laimingiems, juk reikia ,kad svajos pildytųsį abipusiškai.
    Ėmiau ir aš Suprast, jog mane visgi ėmė taip pat graužt sąžinės "kirminukas". O juk, ir laikas mane jau spaudžia, jei aš delsiu tai ir atėjas noras vėliau, gali daugiau niekada nebeišsipildyti...
    Taip ir aš suvokiau jog, pasamonėje noriu ne mažiau mūsų bendro vaikelio.Kai buvau tam pasiruošus,kantriai laukiau tinkamo momento,mylimąjį pradžiugintį ,kol pagaliau išdrįsau atsiprašius už ankstesnį atkirtį ,visgi prasitariau jog jo ir mano svajonei ,atėjo laikas išsipildyti.
    Tokių laimingų akių, dar niekad nebuvau mačius...
    ir svajos visgi iš tiesų pildosi... :)
    I

    Anonimas

  3. 3

    mano vyras tai toks realistas, ir nori ir ne - pradeda svaigti, kaip islaikyti ir pan. - o kita diena buna kad sako gal ir reikia, dukrai sese ar broly padovanoti. Siaip labiau gal as pati noriu - tai dazniau sneku nei jis.

    Lulu

  4. 2

    Mano vyras is pradziu tikrai labiau norejo vaikelio nei as! Na, veliau ir as apsisprendziau tam :} Beje, jis labiau norejo mergaites, nors kiek zinau, dauguma vyru labiau nori berniuko :) Nors taip isejo kad laukiames berniuko, abu labai labai dziaugiames ;)

    Yuki

  5. 2

    dar nebuvom susituoke kai maniskis vis uzsimindavo kad nori jog pagimdyciau jam vaikiuka :)

    arcita

  7. 2

    mano vyras asmeniskai tai labai norejo

    ErikaP

  8. 2

    buvo,kad prase bendro vaikelio,ir jo svajone issipilde,vis dar svajoja apie dukryte,bet nukelem sitas svajas i ateity,uz kokiu triju keturiu metu

    ruta26

  9. 2

    Mes abu nusprendeme, nes pastebejau, kad ir vyras nori jau antro, vis kalbedavo apie tai.

    Lokagi

  10. 2

    Iskart po vedybu,vyras pirmiausia eme "darbuotis" psichologiskai su manimi :)).As tik buvau ipusejus mokslus,norejau ramiai pabaigti...Neturejau tikrai minciu susilaukti greitai vaikucio.Bet...:),po ilgu ikalbinejimu,auginame dabar suneli :))

    geguziukas

  11. 2

    Mano vyras norejo vaikelio.Jis apie ji svajojo visa gyvenima ir jau nebetikejo,kad gali tureti.Isaugines dvi svetimas mergaites,nedriso svajoti apie savo tikra vaikeli.Tiesiogiai jis neprase,tik svajojo...
    Buvo nepaprastai laimingas,kai suzinojo ,kad as nescia.

    vilem