Reakcija į dukros šauksmą.Kas kaltas mama,draugas,aš pati,o gal uošvių įtaka

43ats.
Reakcija į dukros šauksmą.Kas kaltas mama,draugas,aš pati,o gal uošvių įtaka
Pasakoti baisiai sunku ir ašaros byrą kaip pupos.Bandysiu apibendrinti trumpais sakiniais.Neturiu kam išsipasakoti,nenoriu užuojautos,pasistengsiu būti stipri ir eiti į prieki.Man atėjo tas momentas kada aš palūžau ir noriu kažkam papasakoti svetimam,kad mane supras,o gal aš būsiu kalta ir supratimo nesulauksiu jokio.Manau pats laikas papasakoti kas čia per situacija.
Aš laukiuosi,esu nėščia ir keičiasi visi hormonai,pasidariau šiek tiek įnoringa.Dar esu pakankamai jauna,bet jau mama būti galiu.25 metų nesiekiu,bet mama jau tikrai pasiruošusi būti.Pati kilusi esu iš vieno kaimelio,nedidelio ir perspektyvų ten mažai man.Susipažinau su labai man tuo metu atrodė protingu,darbščiu ir geru vaikinuku.Pradėjome bendrauti,viskas klostėsi puikiai,jis turėjo sodą,pas mus kur aš gyvenau nuo gimimo.Bendravome,draugavome ir ištisai kalbėjome kaip mes norime būti kartu.Atėjo metas,kada mane jisai turėjo supažindinti su savo tėvais.Labai bijojau,nes jis buvo miesto vaikinas,o aš :kaimietukė: pagal juos.Supažindino jis su savo tėvais,viskas buvo puiku,patys paprašė,kad gyventume pas juos,kad mokslus baigčiau čia mieste,o pas mama juk visada galėsiu atvažiuoti.Mes taip ir padarėme.Baigiau mokslus mieste,pradėjau dirbti pas juos firmoje Valymo.Keista buvo,bet mane įdarbino valytoja.Prasidėjo baisus žeminimas manęs,valiau klozetus,kiemo teritorija,dariau tai kas liepiama ir tylėjau sukandus dantis.Galų gale,aš baisiai peršalau ir išmušė mane baisi alergija.Negalėjau nei indų plauti,aplamai į vandenį ranku kišti.Mane jie vistiek vertė dirbti.Pradėjau skųstis draugui,kad jo tėvai manęs pradėjo nemėgti.Jis vis sakydavo man paranoja ir taip nėra.Taip viskas ir ėjo sena vaga,pagaliau begyvendama pas juos,pradėjau dirbti tarnaitės darbus,tvarkyti tėvų kambarius,daryti valgyti,ruošiau valgi ne tik draugui į darbą,sau,bet ir uošviui.Turėjau viską padaryti kaip bitė greitai.Uošvienė indaplovei plovė indus,o man liepė kriauklėje,lyginti jų patalus ir dar daugiau namų ruošos darbų.Pradėjau verkti ir skųstis savo mamai.Galvojau sakys dukryte,važiuok pas mane ir mes tu ten juos,bet buvo viskas atvirkščiai ji liepė man sėdėti ten ir džiaugtis,kad aš pavalgiusi ir šiltai miegu,nes pas ja mat nėra nei malkų nei ant ko valgyti išsivirti.Skambina mano draugui ir sako:Mano dukra neduoda man ramybės,raminkis tu ja.Žodžiu man pradėjo svaigti galva,vėmiau kelis kartus per parą.Nesusirgau ir pasidariau nėštumo testą.Sužinojau,kad laukiuosi ir labai apsidžiaugiau.Galvojau jau dabar viskas pasikeis,seneliai turės anūką,o gal anūkėlę.Mano draugas bus tėtis,mane priims į darbą ir vėl viskas bus puiku,gražiai ir darniai gyvensime.Pasakiau naujieną draugui,jo reakcija buvo tu ką be proto ar tau kas negerai.Pradėjau verkti ir nerimauti kas bus.Pasakiau jo tėvams,jie aplamai tylėjo ir nieko nesakė.Ėjau pas daktarę,galvojau jis eis kartu su mani,bet nėjo ir liepė man net negimdyti.Paskambinau savo mamai,ji irgi pritarė man visai negimdyti ir net negalvoti pas važiuoti pas ją.Sėdėjau namie kaip pelė po šluota ir galvojau kas dabar bus.Prasidėjo viskas taip greitai,kad draugas išėjo pas draugus,nebuvo jo dvi paras.Grįžo visas kvepiantis moteriškais kvepalais ir atsigulė visai į kita lovą.Aš atsisėdau ir verkiau,o jisai liepė rinktis daiktus ir ieškotis kur kitur gyventi arba važiuoti atgal pas mama.Klausiau kodėl,kas atsitiko,o jisai sugebėjo pasakyti,tėvas aš nepasiruošęs būti,atsibodai tu man.Skambinu mamai ir sakau,parvažiuoju namo,mes nebusime su Renaldu kartu.Mama pasakė,kad jokiais būdais pas ją nevažiuočiau,pilvą užsistatei tai ir srėbk dabar.Nesuprantu kaip galima, vyrui atsibosti.Pradėjau rinktis daiktus,pasiskambinau draugei,ji leido pas ja atvažiuoti apsistoti kelias dienas,kol rinkausi daiktus,parvažiavo uošviai ir liepė visus daiktus palikti,nes jie supirkti iš jo sūnaus kišenės.Verkiau ir išėjau nežinodama kur daugiau dėtis.Pradėjau ieškoti kažkur gyvenamosios vietos,sunku susirasti,nes reikia ir darbą rasti.Sveikata tokia,kad vemiu ištisai.galvos skausmas nepraeina,įtampa didelė.Noriu pas mama ir pas ją būti ir užauginti vaikuti,bet ji mane kaltina lyg aš būčiau kalta.Ką aš turėjau daryti tokiu atveju?Nežinau kaip suvaldyti skausmą širdyje.
pasageleKiti klausimaiĮsimintasĮsiminti

13
Pasagele, labai gerai, kad Tu palūžusi išsišnekėjai, matai, kiek Tave palaikančiųjų. Tau reikia atsistoti ant trijų dalykų:
1) būtinai gimdyk ir kuo patogiau ištverk nėštumą;
2) visiškai nutrauk ryšius su praeitimi - su vyru ir jo šeima, ir su savo motina;
3) racionaliai mąstydama kurk savo naują gyvenimą, nepasiduok depresijai, mintims apie abortą ar net savo gyvenimo nutraukimą, nes Tu rasi finansinės ir gyvenamosios pagalbos, o vaikas Tau suteiks naują socialinį statusą (į moterį su vaiku žiūrima daug rimčiau ir teikiama rimta pagalba).
Gali būti, kad per keletą metų susipažinsi su Tavęs vertu vyru, kuris gali būti ir dešimt metų vyresnis, o kūdikis ir mažas vaikas, nežiūrint kiek jis kainuoja, teikia labai daug džiaugsmo ir prasmės gyventi. Nepaisant Tavo buvusio vyro savybių, tu pagimdysi ypatingą vaiką, kuris labai daug duos Tavo gyvenimui ir žmonijai. O finansiniai reikalai susitvarko patys savaime. Per teismą išsireikalauk iš buvusio vyro ir uošvių pakankamo išlaikymo (bent du tūkstančius litų per mėnesį- jie turtingi), o jų firmą RAŠTU paskųsk valstybinei darbo inspekcijai už sukčiavimą. Pirmyn su šypsena!
svarainė
8
Be abejo tavo situacija sudėtinga , bet tikrai nėra be išeities.
Nežinau,kiek jau laiko tavo nėštumui,bet jei nusprendei gimdyti pati, tai ir kelias į ateitį nors ir nebus lengvas, bet visgi visiškai tikiu gražia pabaiga.
Iš savo patirties sakau,tikrai dar nėra tavo situacija beviltiška.
Netiesa pašnekovės sako,kad nėštukės niekur neįdarbins (žinoma jei pilvukui nedaugiau kaip 6 mėn.),čia kliūtis tik tą gali būti,žiūrint ką sugebi dirbti ir kur to darbo ieškosies pati.Tam reikalui turi skirt visą savo laiką ir inirtingai nuo to kelio neatsitraukti,tik užsispyrimas ir dešimtys numintų darboviečių slenksčių duos rezultatą.
Beje patarėjos pasakė VISIŠKA NETIESĄ , kad isidarbinus, nieks nemokės jokių pinigų.
Tam kad,gauti, mokėtų dekretinius pinigėlius, tai nėštukei nereikalingas joks darbo stažas,svarbu tik būti isidarbinus (o,nėštukės jei jau idarbino tai darbovietė negali ir atleisti.Išskirus atvejį,kai įmonė bankrutuoja.Bet į bankrutuojančią įmonę,nieks ir neieško naujų darbuotojų. ) Todėl pakanka sulaukti kad bent bandomasis laikotarpis praeitų.
Tai,va jei isidarbinsi,tai ir gausi pinigėlius.(tų pinigėlių mokės tiek,koks buvo vidurkis uždarbio nuo isidarbinimo momento).Darbo stažą žiūri tik tuo atveju,tai kai žmogui reikia pensiją skirti.Šį informaciją tau 100% teisinga.
Mano tau būtų toks konkretus patarimas.
Velniop tą tavo draugą iš savo gyvenimo visiems laikams,jau šią akimirką,ir jokių daugiau griežtai nei pokalbių,nei kontaktų.Nei su juo,nei jo giminėmis.
Juk jų, poziciją tavo atžvilgiu, tau pačiai juk konkrečiai aiški.Taip pat ir tavo mamos,kurį tavęs nepriima.(beje tau ir tavo vaikeliui šiuo metu,kaip niekad reikia ramybės,tad nutraukus ryšius,turi puikia progą pasijusti kur kas geriau .)
Be to,jie visi, turi pilną teisę gyventi savo gyvenimus, kuriame tau vietos nėra.Tai jų valia,ir tu tai žinai. Todėl suprask kad tavo gyvenimas priklauso taip pat tik tau,ir tai tavo privalumas .Juk savo gyvenime tu taip pat pati sprendi ,kas jame dalyvaus,o kas ne.Kuom pasitiki,o ko nenori prisileisti.Niekas neprivalo tavo suaugusios moters problemų apsiimti spręsti už tave.
Kad ir kaip tai graudžiai gal ir nesąžiningai beskambėtų elgesys žmonių,kuriuos myli.Bet tokią savo istoriją, pati ir susikūrei. Pati savo noru gyvenai ten,kur puikiai matei jog nesi pageidaujama.
Taigi tavo pirmas žingsnis dabar toks,tai inirtingai ieškot darbo.
Antrasis ,tai gavus pažymą apie esamą nėštumą iš gyd. (poliklinikoje tokia pažyma kainuoja 17 litų)
ją išsiėmus pasidaryk kokias 3 ar 4 kopijas, kad prireikus pristatyt į reikalingas instancijas bei darbovietę vėl nereikėtų mokėt iš naujo.(Jei pavyks isidarbinti,tai apie nėštumą būtinai dokumentiškai,pateik ir pažymą ,taip išvengsi situacijos,jei sumanys tave atleisti,pagrįsdami kad nieko nežinojo,nes nepasisakei).
Sekantis žingsnis tai pateikti prašymą į savivaldybę dėl soc. būsto
Ten vietoje pasakys kokius dokumentus turėsi pristati savo atveju.
pagrindiniai šie:
asmens pasas ar tapatybės kortelė
pažyma apie deklaruotą gyv.vietą
pažymą iš inventorizacijos biuro apie tai jog neturi jokio nekilnojamo turto (ji berods 20Lt kainuoja)
taip pat paž. jog laukiesi,
bei apie pajamas jei kokių turėjai už metus..
O šiai akimirkai tai kreipkis į moters krizės centrą dėl laikinojo apgyvendinimo.
Žinok,kuo mažiau lįsi į akis su savo problemomis pas giminaičius ar draugus, tuo labiau pagerbta būsi ir tarp jų.Bei turėsi gerą progą įvertinti savo pastangas ,bei igauti pasitikėjimą savimi.
Manau viskas tau pavyks kuo puikiausiai,tik nesedėk ir nelauk,kol kas ką už tave padarys ir nesitikėk kad problemos pačios išsispręs.
Saugok savo sveikatą.
Linkių tau ko šviesiausios ateities ir stiprybės.
Tikiu kad mažyliui perėjus per viska busi pati geriausia mama.
Na ir dar vienas patarimas,po lėliuko gimimo ,kad lengviau būtų gyventi pauok vaiko tėvelį į teismą dėl tėvystės nustatymo, o poto alimentams.
Kad visus reikalus susitvarkytai sėkmingai,tau visiškai nereikalingas joks bendravimas,ar kontaktas su vaiko tėvu. Užteks vieno ,kito "pasimatymo" tik teismo procesuose,o gali jo ten ir net nebūti, jei vengs dalyvauti,viskas išsprendžiama ir be jo.
Anonimas
7
MILLENA: neklaidink ir neteik vilciu del dekretiniu,nes jai nieks nemokes,reikia tureti 12 men stazo per paskutinius 2 metus,kad gaut is sodros pinigelius,ji gaus tik visas ismokas is soc.centro.
Pazyma apie nestuma nieko nekainuoja,ja isduoda nemokamai.
Jolka123
7
vaje..siaubinga situacija..darbo ieskotis jau veloka,o ir tavo savijauta ne per geriausia.tavo mama butu galima suprasti tik tiek kad ji norejo savo dukrai geresnio gyvenimo,bet realiai nesuvokiama kad dabar atstumia tave tokiu sunkiu momentu..siulyciau galbut nueiti i artimiausio miesto savivaldybe del socialinio busto,taip pat didziuosiuose miestuose yra centrai kurie priima vienisas mamas neturincias kur prisiglausti,juk pas drauge amzinai irgi buti negalesi..susitvarkysi socialines pasalpas.tik jokiu budu negalvok atleisti vyrui ir grizti i ta pragara,kam ten tau kesti pazeminimus?gal ir mama po kazkiek laiko atsileis..stiprybes tau ir laikykis.
sandritute
6
laikykis, viskas bus gerai. As 18m irgi atejau pas mama su pilvu, buvo skandalas, liepe daryti aborta, norsbuvo jau 6 men. Bet paskui apsiramino ir dabar labai myli savo anuke. Vaziok pas mama, galu gale pagimdysi, rasi darba, negivensi joug gatveje. Jei jau visai blogai, nepriims mama, pabandyk i caryta . Bet manau viskas bus gerai.
Sekmes tau, ir neverk, JOKS VYRAS TO NEVERTAS!!! O vaikeliui geriau, kai mama rami :)
Katia
6
oi kaip baisu visa istorija kaip per seriala bet aisku jus esate nekalta,ziaurus zmones jus supo,net nezinau ka jums patart ,kur eit bet su tuo draugu jums nebus gyvenimo jau jis pasake.....uzuojauta:)
Anonimas
6
save kaltink maziausiai,stenkis nestresuot,juk viskas pereina tavo vaikiukiui..siaubinga ir skaudi situacija labai...ir niekada nesuprasiu tu mamu,kurios sitaip elgiasi su savo vaikais,pazistu ne viena,deja...ieskokis darbo,jei mama nepriims,galesi eiti paskui i mamos ir vaiko centra,nezinau nei ka patart.bijau isivaizduot,kaip jautiesi, bet jautiesi velniskai viena...dar nestumas mazas,siulyciau tikrai eiti padirbt, bent kraiteliui gal susitaupysi...
bantukas
6
Tu esi labai stipri, ir kartok tai sau daznai! turi savyje stebukla, del kurio tu tiesiog PRIVALAI nepasiduoti! Esi labai didele saunuole, niekas taves nesmerks ! nera skaudziau , kai esi nelaukiama mamos namuose, ta puikiai suprantu... Zodziu, laikykis. kai gims vaikiukas, as tau atsiusiu daiktu reikalingu vaikui, tik tu nepasiduok. savy nesioji gyvybe, tad pasistenk nesinervuoti.
dellta
6
o Dieva kokia graudi istorija..:( nuosisrdziai uzjauciu ir jei galeciau padeti tikrai padeciau,bet deje neturiu ka pasiulyti..gal kreipkites i savivaldybe kad skirtu jum koki buta,o kolkas pagyvenkit pas drauge ar artimuosius.gal seneliai ar tetos ar pusseseres ar taip kokie giminaiciai jus priims kol atsistosit ant koju..o del darbo tai zinokit nieks nepriims jus nescios.o jei ir priims,eisit dekretiniu,bet jus negausit is darbovietes dekretiniu.tvarkykites pinigelius del socialines pasalpos. o del vyro ir uosviu-kiaules nezmoniski..o mama...kaip gali mama savo vaiko nepriimti...nesuprantu..jei norit vaikelio tai gimdykit,bet pagalvokit gera.na zinoma susirasit kita,is tevo prisiteisit alimentus,bet jum dabar reik galvot jkaip jus pragyvensit ir kur.
mylime
5
Labas pasagele. Klausi, kas šioje situacijoje kaltas? Neverta. Manau, neverta ieškoti kaltų, kažką kaltinti ir teisti, švaistysi laiką ir gadinsies nervus. Visą šią energiją skirčiau socialinės pagalbos ieškojimui savivaldybėje ir teismuose. Šaunu, kad išsipasakojei, sunkus gyvenimas daug ką palietė, daug kas gali tave suprasti ir galėdami padėti, tad nenuleisk rankų ieškodama tiek psicho, tiek finansinės ar materialios pagalbos iš svetimų žmonių. Aš asmeniškai irgi mielai padėčiau jei tik galėčiau :) Abortas, manau, labiau sužalos gyvenimą , nei vaikučio auginimas :) Juk vaikutis atsirado daar tada, kai, atrodė, gyvenimas nėra toks blogas? Ir meilė iš kažkurio pusės buvo?

Uošvius ar jų sūnelį brangųjį galėčiau keikti ir keikti, bet kas iš to. Na gal kiek palengvės, bet iš to nepragyvensi :)

Stiprybės, sėkmės, sveikatytės, meilės... ;)
Rugsėja