As su saviskiu 2 metai su puse, laukiam savo mazytes, nes turi gimti ant dienu. Jis lb nori zenytis, o as atvirksciai ne. Sakau, palaukim dar metus, tada gal ir apsizenytim, o sirdy is viso to noro nera. Galvoju, be reikalingos islaidos, o mazytei savo noriu atiduoti viska, kas geriausia, tai vestuves man paskutineje vietoje.
Ir dar užkliuvo :) - o kodėl tik šiais laikais? Kiek žinau, kaip tik šiais laikais vėl "madinga" normali, tradiciškai susituokusi šeima, o nesusituokusių gyvenančių pažinojau pakankamai ir prieš 20 metų. Tada buvo madinga taip demonstruoti savo paauglišką nebrandumą "aš kitoks" :)
as nesuprantu, kam tu tada pastojei jei neesi tikra kad nori but su tuo zmogum? bent jau as zinojau kad noriu but su savo vyru, todel susituokem ir susilaukem vaikelio, tokio svarstymo tuoktis ar ne net nebuvo.. as manau jei myli ta zmogu ir turiu abieju vaika ce net galvot nereikia.. o jei kyla abejones tai tada nezinau, pagalvok tada ar myli savo vaiko teva.. mano nuomone vaikas turi buti seimoje, kaip dabar vadinami tik susituoke zmones..
Nežinau, Giedre, bet tikrai, prieš 20 m., kaip tu rašai, tikrai nebuvo jau tiek susidėjusių porų, kaip tik tuo metu buvo vertinama šeima tik tokia, jeigu susituokusi, o kartu gyvenanti pora, buvo vertinama kaip nepatikima ir geros karjeros tuo metu labai jau nepadarytum. Na o dėl student, tai kai tėvai nemato, visi savaip gyvena, ypač išvažiavę į kitą miestą. Va būtent šiuo metu, kai didžioji dauguma gyvena susidėjusi, valdžia vėl nori gražinti tas normas, kaip buvo vetinama šeima anksčiau, todėl ir siūlomi visokie projektai, kaip vertinti šeimos statusą. Bet ne apie tai. Jau ne viena mamytė pasisakė, kad santuoka - tai daugiausia tik antspaudas pase, o svabiausia - kas širdy. Nebus tarpusavy supratimo, sutarimo, bendros nuomonės, pagaliau - meilės, jokie spaudai dokumentuose, jokia žmonių nuomonė ir jos vertinimai, nepadarys šeimos darnesne. Prieš 18 m. ir aš tuokiausi, visur, santuokų rūmuose, bažnyčioje ir nebuvo nė minties, kad galima būtų rinktis. O gal dar tėvų auklėjimas prisidėjo. Tuo metu dauguma, bent jau mano aplinkoj, neigiamai vertino kartu gyvenančias poras, o netgi ir nakvojant pas tėvus, abu guldydavo atskirai:))) Žinau ne vieną tokį pasakojimą:))) Kažkaip dabar jau kitaip vertinu kartu gyvenančias susidėjusias poras, ir pati jau taip 6 m. gyvenu. Tikrai nuo to nei jausmai atšalo, nei kas pasikeitė. Tiesog nebuvo "baliaus" ir tiek. O kas pasikeistų, jeigu jau taip labai norint, nueiti dviese ir tiesiog susirašyti, per pietų pertrauką? Tikrai niekas nuo to nepasikeis, tik atsiras daugiau reikalų tvarkytis dokumentus dėl pavardės pakeitimo:) O tai, kad vaikutis gimė ne santuokoje, daugiau rūpesčių tikrai neprisidės. Manau dabar jau galvojama praktiškiau, nes vestuvės nemažai kainuoja. Galima netgi klausimą apie tai pasižiūrėti, tai už tokius pinigus galima ketvirtadalį buto nusipirkti) ar kur kitaip investuoti tuos pinigus. Va tai, kiek suprantu ir lemia susirašyti ar ne. Aš irgi kartais pasiūlau “ženytis”, bet daugiau tai juokais ir tik dėl to, kad didelis balius būtų, o visa kita yra tikrai neaktualu
Daivina, bet juk jūs laukiate savo vaikelio? Kaip taip neatsakingai tada svarstyti - dar nepažįstu, koks jis? Bet juk vaikučiui ir po tų trijų metų reikės tėčio? dar labiau, ir TIK SAVO tėčio, joks vyras svetimo vaiko nemylės taip, kaip savo, kam jūs tada planavot vaikus?
Nepyk, o skyrybos tokios pat skaudžios, tiek susituokus, tiek ir ne. Jei nepasiruošusi, tai kaip gyvenate kartu? Juk tai jau ir yra šeima? Tai kam tada tu nepasiruošusi? Tikrai tas formalumas nieko nekeičia - mano sesutė ir susituokusi gyveno, po to nesituokusi, o su trečiu vėl susituokę buvo, o ir vėl išsiskyrė, tas antspaudas tokiu atveju tikrai nieko nekeičia...
Aš tiesiog nematau priežasties, kodėl gi nesituokti? Aš norėjau ištekėti būtent už šito vyro, norėjau priklausyti tik jam ne tik morališkai, norėjau kad visi žinotų, kad aš jo. To paties ir mano vyras norėjo, todėl ir tuokėmės. Be didelių vestuvių ir didelių išlaidų. Mūsų pirmagimis gimė po pusantrų metų, nes pirma norėjom, kad vyras, baigęs universitetą, turėtų pastovų, normalų darbą. Aš dar buvau tik antram kurse :) O ką keičia tas principas nesituokti, jei pasitikite vienas kitu ir judviejų meile?
Bet, Dana, atrodo, kad tik vyras turi pirštis. O jeigu vyras nenori ženytis ir moteris vis peršasi, juk moteris jo tada nepalieka (dažniausiai). Jeigu jau vyrui taip svarbu "užsianspauduoti", tai gal nelabai pasitiki savo drauge ir nori tiesiog "pririšti" prie šeimos. Aš čia ne Daivinos atveju kalbu, tiesiog apskritai. Aš nelabai norėčiau "pataikauti" vyrui ir tiesiog susirašyti, nes jis TO nori. Tai turi būti abiejų bendras sprendimas. Va, kitas atvejis, kai vienas nori didelių vestuvių, o kitas nori tik liudytojų. Juk viso to iš gyvenimo vėliau neišbrauksi. Gal geriau pagalvoti, o sprendimas ateis pats.
tai saunu kad supranta, tai jusu sprendimas.. jus darykit kaip jum atrodo geriau.. as tik pasakiau savo nuomone.. o del seimos tai as turejau omeny kad seima yra kai zmones yra susituoke.. bet jei jus ir taip jaciates seima tada liuks :)
Man patinka tokie klausimai, kai tiek diskusijų :) Mes irgi bažnyčioje po metų tuokėmės. Įtikinot - vestuvės tikrai ne "mada", o meilės priesaika. :)
Su tuo tai 100% sutinku - mažiausiai galvok ką žmonės pasakys :) O su Elegancija negaliu nesutikti - prieš 20 metų tie, kurie pas tėvus gyveno nė pagalvot negalėjo apie gyvenimą susidėjus, užtat bendrabutyje tokių šeimų pakankamai buvo - uždraustas vaisius skanesnis, be to ne taip kaip visi - gal tai ir buvo pagrindinė nesituokimo priežastis, būtent tada ta mada ir prasidėjo - studentai poromis išsinuomodavo butą ir gyveno susidėję. Aš pati vilnietė, bet tikrai ne dėl to tuokiausi, kad taip buvo priimta. O dabar galėtume mamanijoje "apklausą" padaryti kurių daugiau :) Tiesiog praėjo jau ta mada. Tavo atveju suprantama, jau daug laiko praėjo, kai jūs taip gyvenat, aš tada irgi jau sunkiai prisiruosčiau ženytis, net nežinau kas turėtų įvykti, ir nežinau ar tekėčiau antrą kartą.Tiesiog tuo metu to labai norėjau ir nemačiau reikalo kodėl neturėčiau susituokti.
Giedre
kristale
elegancija