Pastebėjau, kad kuo žmogus vyresnis,tuo sunkiau jam susirasti naujų draugų. Darželyje, mokykloje draugystės užsimezga lengvai, tarsi savaime, universitete jau daugiau vyrauja kolegiški, paviršutiniški, santykiai, o kažkur nuo 25 metų apskritai lieka beveik tik seni draugai, o naujos pažintys dažnai ir lieka tik pažintimis.
as tai manau kad su metais ateina patirtis - daug kas nuvilia, zmogus tiesiog nudegi per savo atviruma, draugystes ir t.t. todel sunkiai prisileidziami kiti zmones. gyvenimas darosi seslesnis, rupesciai sukasi apie seima vaikus todel tom naujom pazintim nera nei daug laiko nei per didelio noro. i draugus reikia investuoti - kartu leisti laika ir t.t. o tai ne kiekvienas gali sukdamasis kasdienybes rate.
aisku yra visokiu zmoniu - buna tokiu kad tiesiog kaip magnetas traukia naujus zmones, atvirai bendrauja, nuosirdziai ir negaili saves kitiems. bet tokiu nedaug :)
nes metam begant tampi brandesnis, ir paprasciausiai lengviau pamatyti kur draugai o kur ne.. lengviau yra perprasti zmones..
Nes mažai lieka laiko ilgalaikiam buvimui kartu, kaip jaunystėje studijų metais. Šeima, vaikai, darbai užima begalę laiko ir atima daug energijos, kurios nebelieka draugystėms.
Iš savo patirties pasakysiu, kad po dvi naujas geras drauges įsigijau su kiekvieno vaiko gimimu. Tiesiog buvo labai daug laiko kartu stumdyti vežimėlius ir susidraugauti. be to, panašaus amžiaus vaikai....
draugams tikriems rasti laiko laiko ,ir su metais vis protingeji ir atsirenki tada kas tavo tikrieji draugai
as galvoju, kad ne amziuje beda, o zmoniu saltume, dabar visi tapo labai abejingi, vengia bendravimo, galvoja tik apie save ir savo artimus, nenori isisleisti jokiu pasaliniu, o juk taip butu gera, kada visi butume draugiski, nesirgtu niekas depresijom, turetume kam issipasakoti, man irgi panasiai nutiko: turejau daug draugu, bet kada isvykau i kita miesta jie nebenori bendrauti, net per slype parasyti pora sakiniu nesugeba
mazaiu laiko lieka nes seima... vyras mano draugas, vaikai mano pramogautojai kitiems nei laiko lieka nei noro
Draugams reikia laiko,todel draugu turiu nedaug.As irgi susiradau keliata draugiu gimus dukrytei,nes bendri interesai,bendros problemos.O anonimei,jei nepatinka lietuviai,tai ko cia gyveni?Vaziuok,i Lenkija,Rusija,Baltarusija,daugiau darbo vietu atsiras ir lietuviai laimingesni taps.:)))))
Man 25, ir nemanau, kad man sunku susirasti nauju draugu... Tokie dalykai priklauso ne tiek nuo amziaus, kiek nuo charakterio savybiu. Jei zmogus draugiskas, lengvai bendraujantis, bei patrauklus isoriskai, tai tikrai tokiam zmogui nebus problemu susirasti draugu. O gali buti ir jaunas, bet jei uzsidares, nekomunikabilus, nuolat sedintis namie, tai tokiam draugu susirasti daug sunkiau...
Todėl,kad sukuriame šeimas,pagimdome vaikus,o draugams laiko lieka mažiau arba visai nebelieka.Neretai buvę draugai,jeigu juos taip galima buvo vadinti,iš vis pasišalina iš mūsų gyvenimo kai mes sukuriame šeimas,keičiasi mūsų interesai ir mes tiesiog tampame jiems nebeįdomūs,o apie susiradimą naujų,tai iš vis nekalbu.Kitoms moterims vyrai atstoja visus draugus,aišku ne visoms taip pasiseka,tad ieškoti draugų nebėra poreikio.Šeimomis bendrauti yra sunkiau nei be šeimų.Tiesiog gali nepatikti antrosios pusės,jų vaikai ir pan.
tikrai nesunkiau, gal tik isrankesni pasidarom
arcita
tikmama
marcipana
sandi
vinipukas
vejune
Yuki
vitalijus
raima