Aš jeigu galėdavau išeidavau ir pradėdavau galvoti apie stebukliuką, kuris auga manyje. Teigiamos mintys padėdavo pykčiui išgaruoti. :)
o siaip yra tokia stebuklinga fraze "gyventi reikia paprasciau". pati ja sau kartoju kai labai labai nervina vyro ne vietoj numesti batai arba simtaji karta ismetyti vaiko zaislai. aisku lengva kalbeti kai inirsis ateina staigiai ir atima tiesiog prota, reiktu tokiu atveju iseiti i kita kambari ir "pasibarti" pvz su kokiom minkstom pagalvem...
Aš jeigu galėdavau išeidavau ir pradėdavau galvoti apie stebukliuką, kuris auga manyje. Teigiamos mintys padėdavo pykčiui išgaruoti. :)
Nieko cia nepadarysi, tokios jau tos nestukes :) As irgi nervindavausi, rekdavau, puldavau i isterija del menkiausios smulkmenos - siaucia hormonai, nieko cia nepakeisi. Man labai padejo vaikiskas metodas, kai tik pajusdavau, kad viskas aplink ima nervinti, tyliai ramiai nueidavau i kita kambari, atsisesdavau ant lovos ir suskaiciuodavau iki 10.
Gal ir juokingai pasirodys bet pries parduodama saukti nervuotis pabandyk suskaicioti iki 10. Zinok super gerai veikia :-) o siaip reikia stengtis i viska ziureti paprasciau , nes daugumos dalyku Tao nervinimaisi ir draskymaisi nepakeis. Dazniausiai buna tik blogiau.