• 11ats.

    Ar kai krikštijot savo vaikiukus, teikėte dovanas krikštatėviams?

    O kokias dovanėles buvot sugalvojusios? Girdėjau apie tokius 10 įsakymų vaiko krikštatėviams. Gal kas galit duot nusirašyt?:)));))) Visai neliko laiko pačiai kurt kažką, čia pas mus taip vos ne ekspromtu tos krikštynos susiplanavo, tų rūpesčių marios.Patarkit...;)

    VilmieneKrikštynosĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 5

    Turiu "nusižiūrėjusi" du tokios įsakus, tik reikia labai prie jų "padirbėti", gerai apiforminti:
    9 krikstateviu izadai:
    1. myleti ir branginti kaip savo vaika
    2. padeti teveliams dorai isauginti
    3. nepamirsti sventes svesti kartu
    4. Dziaugtis vaiko pasiekimais
    5. Pasiimti vaika karta per puse metu, nes ir vaikui reikia atostogu nuo tevu
    6. Nepamirsti dovanu
    7. Papasakoti apie savo nuotykius jaunysteje
    8. Patarti vaikui, kai reikes suaugusiojo, bet nei vieno is tevu patarimo
    9. vykdyti anksciau minetus izadus
    ___________________________________
    10 įsakymų krikšto tėvams
    2008.08.06.
    Šauni dovana, praskaidrinanti krikštynų šventę - tėvelių ar krikštijamo vaiko įteikti, jumoro formos įsakymai krikštatėviams. Jie gali būti atspausdinti ar parašyti ranka ant popieriaus lapo ar audeklo, įrėminti gražiuose rėmeliuose ar pateikti kitokia forma. Taip pat galima įteikti ir simbolinę dovanėlę, atitinkančią kiekvieną įsakymą.

    Krikštasūnio (krikštadukros) įsakymai krikšto tėvams:
    1. Mano atvaizdą privalote pasikabinti matomiausioje savo namų vietoje (dovanoju plaktuką ir vynuką);
    2. Tikiuosi būti Jums svarbiausiu ir galbūt vieninteliu krikštasūniu (krikštadukra) jūsų gyvenime (dovanoju bokso pirštines, konkurencijai atlaikyti);
    3. Nepamirškite mano gimtadienių ir kitų man svarbių dienų, nes privalėsite sveikinti ir dovanoti dovanas (kalendorius);
    4. Taupykite pinigus mano būsimoms užgaidoms ir norams įgyvendinti (taupyklė);
    5. Jau šiandien dairykitės man žmonos (vyro), kad turėčiau pasirinkimą iš daugelio variantų (žiūronai);
    6. Nepamirškite, kad ir aš pretenduoju į Jūsų turtą (Lietuvos įmonių katalogas, advokatų skyrius);
    7. Ginsite mane visose gyvenimiškose situacijose, net ir tose, kai reiks ką nors nuslėpti nuo tėvų (pažymių knygutės antrasis variantas);
    8. Turėsite mane ugdyti ir mokinti, o tam geriausias būdas - ekskursijos (žemėlapis arba atlasas);
    9. Tesėkite visus man šiandien duotus pažadus, nes tai geriausias meilės įrodymas (užrašų knygutė pažadams užsirašyti);
    10. Mylėkite mane taip stipriai, kad šią meilę jaustų visi esantys aplinkui (širdies formos žvakė arba pakabukas).

    elegancija

  2. 4

    Įsakymai Krikšto Tėveliams
    1.Kad jau įsivėlėte į šį reikalą, mylėkite ir branginkite mane kaip savo vaiką.
    2.Padėkite tėveliams dorai mane užauginti.
    3.Nuo šiandien ginkite mane visose gyvenimiškose situacijose, o ypač kai reikės ką nors nuslėpti nuo tėvelių.
    4.Kartą per pusę metų praleiskite kartu dieną: išradingai, naudingai, linksmai...(taip, kad man būtų linksma).
    5.Nesišvaistykite pažadais, nes juos reikės ištesėti.
    6.Kai būsiu moksleivė padėkite paruošti pamokas ir pasidaryti „šperų“.
    7.Nepamirškite mano gimtadienio ir kitų man svarbių dienų, nes nuo šiandien aš lauksiu iš Jūsų dovanų.
    8.Nelepinkite saldumynais,nes gausite sąskaitą už dantų gydymą.
    9.Dalyvaukite pirmoje komunijoje, o vėliau suteikiant sutvirtinimo sakramente, o po to jau ir papiršliaukite.
    10.Labai nepykite už iškrėstas išdaigas, nes nervinimasis kenkia grožiui ir sveikatai.

    vykute

  3. 3

    krikstateviai teike dovana krikstaduktei.

    daina

  4. 2

    Atsakymas Eleganci...Žinok scenarijų,fotografavimą ir jo apmokėjimą apsiėmė krikštatėviai.Kol kas dar su tuo scenarijumi nesusipažinau.Bet kiek būsima krikštamotė sakė tai yra sugalvojusi pora žaidimukų sėdint prie stalo,užduočių svečiams ir mums,tėvelims.O šiaip eiga tokia:Mes visi 5(krikštatėviai,tėvai ir mažoji)važiuojame į bažnyčią,po ceremonijos važiuojam fotografuotis kur į vaizdingas vieteles,fotografas lyg bus nusamdytas.Tada grįžtam namo,kur jau turėtų būti susirinkę svečiai ir paruoštas stalas.O ten jau pagal krikšto mamos scenarijų,kurio dar nežinau.

    Vilmiene

  5. 2

    Vilmiene, o gal kokį scenarijų esate sugalvoję, ar viskas vyks ekpromtu?

    elegancija

  6. 1

    na manau simboliniu dovaneliu reiktu atminimui butinai

    ervijota

  7. 1

    NA NE JIE TURETU DUOTI JUSU VAIKELIUI DOVANA NES JIE KRIKSTIJA.

    Anonimas

  8. 1

    Taip, buvom paruose suvenyrus su vaikucio nuotrauka tiek kriksto teveliams, tiek seneliams ir kitiems sveciams.

    Indruke

  9. 1

    o aš prie rimtų pasižadėjimų žadu iš tokių rastų pasižadėjimų dar ką nors pasiskolinti:

    pasižadu šią vasarą, savo atostogų metu, bent savaitę praleisti su (krikštuko vardas)
    Pasižadu, kai krikštukui sueis treji metukai, išmokyti važiuoti dviratuku
    Pasižadu piršliauti krikštuko vestuvėse
    Pasižadu išmokyti krikštuką plaukti, kai sukaks septyneri metukai.
    Pasižadu per kiekvieną gimtadienį krikštukui atsiųsti sveikinimo atviruką paštu
    Pasižadu, sutinkant šiuos Naujus metus, prižiūrėti krikštuką, o jos tėvelius išleisti pasilinksminti
    Pasižadu išmokyti krikštuką skaityti
    Pasižadu surasti krikštukui gerą ir nebrangią auklę, o jei nerasiu – atlikti auklės darbą.
    Pasižadu numegzti krikštukui megztuką
    Pasižadu, kai krikštukui sukaks 16 metų, išmokyti jį vairuoti.
    Pasižadu, kai krikštukas išmoks vairuoti, nupirkti jam automobilį, ne prastesnį nei savo.
    Pasižadu per šias Kalėdas ateiti pasveikinti krikštuko persirengęs Kalėdų seneliu.
    Pasižadu per šias Velykas iškepti krikštukui kiškio pyragą
    Pasižadu per šias Velykas numarginti krikštukui 10 kiaušinių
    Pasižadu pirmą dieną darželyje pabūti su krikštuku, kad jam nebūtų baisu su svetimais vaikais
    Pasižadu padovanoti krikštukui mažą leliuką, kad jis turėtų su kuo žaisti
    Pasižadu šiandien nebaliavoti ir prižiūrėti krikštuką
    Pasižadu iškepti tortą pirmajam krikštuko gimtadieniui
    Pasižadu sekančio sauskelnių keitimo metu krikštukui jas pakeisti
    Pasižadu kitą vasarą krikštuką nuvežti prie jūros
    Pasižadu išmokyti krikštuką papildomos užsienio kalbos, kurios ji nesimokys mokykloje
    Pasižadu prižiūrėti, kad gerai augtų krikštuko medis
    Pasižadu išmokyti krikštuką slidinėti
    Pasižadu sudainuoti krikštukui lopšinę
    Pasižadu padėti įrengti krikštuko kambarį naujame name
    Pasižadu išmokyti krikštuką dainuoti daug dainelių
    Pasižadu dabar pat su visais kartu sudainuoti krikštukui ilgiausių metų
    Pasižadu prižiūrėti, kad visi čia esantys tesėtų savo pažadus
    Pasižadu trejų metukų krikštuką nuvesti į cirką
    Pasižadu krikštuką išmokyti naudotis naktiniu puoduku
    Pasižadu antrojo gimtadienio proga krikštukui padovanoti vokiečių aviganių šuniu

    Shoricel

  10. 1

    Krikštynų papročiai

    Šiais laikais retai kas laikosi visų senovinių krikštynų papročių, bet dauguma jų – išlikę. Priimta, kad krikšto drabužiais pasirūpintų krikštamotė, kad ji užsakytų tortą (kadaise pati kepdavo bobą), po krikštynų priprasta nešti lauktuvių bendradarbiams, vadinamąją „lėlės koją“. Mūsų proseneliai laikėsi nepalyginamai daugiau tradicijų.
    Dažniausia krikštynos trukdavo dvi dienas. Ši šventė buvo gana uždara, kviečiami susituokę giminaičiai. Iš „jaunimėlio“ išimtis buvo daroma tik krikštatėviams, kurie dažnai būdavo jauni ir nesusituokę. O vaikai galėdavo tik pribėgę prie stalo saldainių pasiimti.
    Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, ypač jei krikšto tėvai būdavo renkami vaikui dar negimus.
    Kai kuriose vietose kūmus stengdavosi parinkti jaunus – 12-17 metų. Buvo sakoma: „Jaunam garbė kūmauti“. Tapimas krikšto tėvu ar mama tarsi kilstelėdavo jaunus žmonės į naują – suaugusiųjų – rangą.
    Žemaitijoje buvo populiaru krikšto tėvus kviesti iš skirtingų giminių, ne vyrą ir žmoną. Kviesdavo į krikšto tėvus vestuvėse buvusius pirmuoju pabroliu ir pamerge.
    Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad nėščios moters krikšto motina kviesti negalima, „nes vaikas mirs“.
    Manyta, kad atsisakyti kūmauti negerai, nes kvietimas būti krikšto tėvais – didžiulis pagerbimas.
    Būti krikšto tėvu - didelis įsipareigojimas. Ir ne tik vaikutį vesti tikėjimo keliu, bet ir prisidėti prie jo globos, auginimo. Jei tėvai kur išvažiuodavo, vaiką drąsiai be jokio susitarimo „prie kūmos atvesdavo“. O jau apie dovanas nėr ką ir kalbėti – kūmai privalėjo visomis progomis kažką padovanoti. Per krikštavaikio vestuves krikšto tėvai sėdi garbingoje vietoje, kaip ir tikrieji tėvai.
    Pasirūpinti krikšto drabužiais – krikštatėvių pareiga. Jei kūma pasiturinti, ji vaiką „pasiima nuogą“ ir aprengia nuo galvos iki kojų.
    Į bažnyčią krikštatėviai važiuodavo atskirai nuo vaiko, kitu vežimu, o grįždavo kartu. Prieš vežant kūdikį krikštyti, jį reikėdavo 3 kartus apnešti aplink vežimą ir duoti pauostyti arkliams, kad užaugęs jų nebijotų. Prieš veždami kūdikį į bažnyčią, į vystyklo kampelį surišdavo „lauknešėlį“: duonos, druskos, pinigų, adatą su siūlu. Kad visą gyvenimą turėtų ką valgyti ir kuo apsirengti. Sakydavo, kad grįžus iš krikšto, reikia kuo greičiau kūdikį išvystyti, kad užaugęs būtų greitas.
    Iš bažnyčios grįžtant kūmams užtverdavo kelią (kaip per vestuves), atkišę „dideles kašes“, prašydavo įdėti gardumynų. Parvažiavus namo, visi stengdavosi išvilioti iš kūmos vaiką, kad gautų išpirką. Kai kur stalus užsėsdavo kūmai-apsišaukėliai, o tikrieji turtėdavo stalą išsipirkti.
    Kai kuriose vietose buvo tradicija į krikštynas vaišes visiems susinešti. Svečiai nešdavosi mėsos, pyrago, degtinės – kaip į vestuves. Kiekvienas ant stalo pasidėdavo ką atsinešęs ir vaišindavo kaimynus, ragaudavo, kieno skaniau.
    Kūma atsiveždavo didžiausią pyragą - bobą, skanesnio alkoholio (krupniko, kurį pati ir virdavo). Krikšto mamos boba būdavo kokių 70 cm aukščio – koks pečiaus aukštis. Bobos viršų papuošdavo, apraitydavo su cukraus pudra, kiaušinių baltymais, apdėdavo obuolių sūrio gabaliukais. Antrą dieną būdavo kūmos pietūs – kuo skanesni, kuo boba didesnė, tuo vaikui gyvenimas bus geresnis.
    Kūmus sodindavo stalo gale. Jie per vaišes turėdavo sėdėti susiglaudę, vis pasibučiuoti. Jei nesėdi susiglaudę, vadinasi, nemyli vienas kito, o krikštavaikis bus su pradante. Populiarios būdavo „kūmų spaustuvės“ – juos iš abiejų suolo pusių spausdavo, kad vaiko dantys gražiai suaugtų.
    Jei krikštydavo pirmąjį anūką, per puotą „į bočelius įšventindavo“ senelį, o jei krikštydavo pirmąją anūkę – įšventindavo senelę. Nujus senelį ar senelę sodindavo ant suolo ir kilnodavo.
    Puotos pabaigoje ateidavo „ubagai ar žydai“. Jais persirengdavo nekviesti svečiai. Senovėje persirengėlių apsilankymai buvo priimtas dalykas – jie padainuodavo, pašokdavo, linkėdavo visko vaikui, kūmams, tėvams, svečiams. Persirengėliams duodavo lauktuvių.

    Superkrikštynos pagal senovinius papročius

    Jei norite savo vaikučio krikštynas atšvęsti pagal senovines tradicijas, tokią paslaugą Jums gali suteikti Rumšiškių buities muziejuje. Apie tai pasakoja skaitytoja Virginija Martutaitienė iš Alytaus.
    Gimus dukrelei sukome galvas, kaip ją pakrikštyti. Norėjome, kad krikštynos būtų įdomios, linksmos ir vyktų pagal lietuviškas tradicijas. Tada ir prisiminiau Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Muziejaus darbuotojai maloniai sutiko mums padėti.
    Visos apeigos vyko aukštaičių sodyboje, didžiausioje seklyčioje.
    Prieš išvykstant į krikštą kūmai buvo pasodinti pačioje garbingiausioje vietoje prie stalo. Stalas turi būti nukrautas kuo gausiau, kad gyvenimas turtingesnis būtų. Duona, sūris ir medus - pagrindiniai patiekalai. Tėtis turi raginti visus vaišintis.
    Kūmus reikia kviesti kuo jaunesnius, kad kuo ilgiau globotų ir saugotų. Kūma turi būti dora, sąžininga, tikinti, negerianti.
    Mūsų išrinktus krikšto tėvus patikrino, ar jie tinkami tapti krikšto tėvais.
    Krikšto mama turi kuo gausiau apdovanoti krikšto vaiką, kad gyvenime jam nieko netruktų. Mūsų Gustutė gavo:
    česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktosios dvasios
    riestainių, kad čiulptuko nereikėtų
    cukraus, kad pienas saldus būtų
    vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveika būtų
    angeliuką, kad angelą sargą įsigytų
    šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą
    mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti
    muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkinga ir švari būtų
    šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų. Ją rankoje reikia laikyti visą kelionę į bažnyčią
    į batuką įpylė žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų.
    Prieš išvykstant į krikštą krikšto tėvai davė priesaiką:
    „Pasižadame kūdikėlį apkrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis visą amželį jį saugotų ir keliu einantį, ir namie sėdintį, ir vandeniu plaukiantį, nuo piktų nuotykių, nuo skaudžių ligų, nuo žiaurių žmonių taip, kad ir keleliu eidamas nepaslystų ir vandeniu plaukdamas nenuskęstų.“
    Kad vaikelio gyvenimas būtų linksmas ir lengvas, krikšto mama paėmusi kūdikį ant rankų turi smagiai kelis ratelius sušokti.
    Prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė. Todėl reikia ją apgauti, vaikelį iškelti per langą ir atiduoti kūmams. Krikšto tėtis išeidamas iš namų turi sudaužyti molinį ąsotį, kad kuo daugiau šukių būtų, tuo laimingesnis gyvenimas bus.
    Kūmai važiuodami bažnyčion:
    turėjo gerai pagalvoti, ar ko nors nepamiršo, kad kūdikis nebūtų blogos atminties;
    sutiktiems duoti pyrago, kad užaugęs jų krikštavaikis būtų dosnus;
    pasveikinti kiekvieną kelyje sutiktą žmogų, tada ir kūdikis būsiąs dievobaimingas;
    nesikalbėti, nes krikštavaikis užaugęs bus liežuvautojas, rėksnys;
    nesnausti vežime, nes tada kūdikėlis ilgai negyvens;
    važiuoti tik vieškeliu, nes važiuojant šunkeliais vaikas „nueis blogais keliais“;
    važiuoti risčia, nes greitai vežamas kūdikis būsiąs apsukrus ir stropus;
    Per krikštynas kūmams negalima
    pyktis, nes vaikas bus neklaužada
    plepėti, nes vaikas bus melagis
    sugriūti, nes vaikas bus netikęs, nerangus
    perkant derėtis, nes vaikas bus šykštus
    dyvytis ko nors, nes vaikas bus godus
    ką nors pamiršti, nes vaikas turės silpną atmintį.
    Po visų šių apeigų, visi sėdome į karietas, kinkytas žirgais, ir vykome į koplyčią. Prieš krikštą kunigui pyrago reikia duoti, kad pakrikštytų „iš geros rankos“. Išrinktą šventą vardą bažnyčioje reikia ištarti kuo garsiau ir aiškiau, kad kūdikis greičiau pradėtų kalbėti. Mūsų dukrytės krikštas vyko XVIII amžiaus koplyčioje, kuri kvepėjo medžiu ir dvelkė gilia senove. Ir kai kunigas pylė šventą vandenį mažylei ant galvos, aš jaučiau, kad į krikštą susirinko mūsų protėviai ir visi gerieji angelai.
    Po krikšto grįžome į tą pačią sodybą. Įvažiavus į kiemą reikia visiems garsiai pasakyti, kokį angelą sargą parinkom mažylei. Tada pirmąją taurę kelia krikšto tėtis, sveikina krikšto mamą, ji - kūdikio tėtį, o šis - mamą. Ir tik tada gali vaišintis seneliai ir visi svečiai.
    Labai džiaugiuosi, kad mūsų Gustutės krikštynos buvo linksmos ir turiningos, visi svečiai liko nustebinti ir sužavėti.
    Mama Virginija

    Aureluze