patarkit ka daryti...
laukiuosi kudikelio esu 7 men mano kunas visiskai pasikeite,atsirado striju ant pilvelio,krutines. tvarkantis namus pervargstu,imu nervintis del nenusivalanciu demiu ir del visokiu smulkmenu,pazvelgusi i veidrodi imu verkti,del neisnaikinamu stiju,nebesijauciu patraukli savo vaikinui,pasidariau labai jautri istisai norisi verkti,baiminuosi del atrejancio gimdymo nes esu didele baile skausmui.Labai laukiu savo mazylio gimino,nes begalo ji myliu ir bijau su savo depresija jam pakenkti. Kaip susitaikyti su kasdiene rutina ir patapti stipresne,gal kokiu uzsiemimu galit pasiulyti,kaip nebemastyti apie visas nesekmes?