Žinokit gyvenimas toks yra, kad nebus visada tik gerai.. Jis kaip oras čiau saulė šviečia, čia apsiniaukę, čia jau žiūrėk uraganas kuris nusiaubė aplink viską, bet po truputį lenda saulė, atgyja viskas..
Pas kiekvieną žmogų yra/buvo/bus tokiu itin juodų periodų per visą gyvenimą, kurių nenorės prisiminti, išliks širdyje ilgai. Bet juk nebūna vien audros ir vien nusiaubta. Kaip mano vyras sako pasieksim dugną ir smarkiai atsispirsim į viršų, šausim visa jėga.. taip ir buvo, nes tas periodas buvo ir pas mus. Ir psichologiškai ir fiziškai ir finansiškai ir kaip tik nori buvo blogai, kad nežinojom ką daryti, kur kreiptis, kaip gelbėtis, buvo tikrai prastai... Kai jau atrodė, jog blogiau negali būti pasirodo tikrai gali būti dar blogiau trigubai.. bet laikui bėgant kažkaip imi kilti ir gan sparčiai. Reikia sulaukti, nenusiminti, nenuleisti rankų..Žinoma, dabar labai sunku, bet taip visą laiką nesitęs, pamatysite ims viskas tik gerėti. Mums asmeniškai praeiti metai buvo tragiški... Todėl net į užsienį išvykom gyventi. Nes viskas buvo blogai, niekas nebesisekė, patys kažkokie išsekę jau buvom nuo visko.. O dabar tikrai galiu pasakyt kylam į viršų sparčiai. Galbūt taip atrodo tas kilimas spartus, nes buvo gili duobė prieš tai, bet vis dėl to išlaukėm. Pas jus irgi viskas bus gerai, tik nenuleiskit rankų.. nebus taip amžinai, Tadai. Stiprybės!