dukrai 13m.nera tokios dienos kad nesipyktume..vis jai viskas negerai rubai per prasti permazai jai leidziu ,pinigu neduodu..bandau graziuoju kalbeti..bet va sendien taip susipikom kad ji trenke durimis ir isejo is namu.. ji buvo geras vaikas kol gyvenome lt..o kai persikelem i uk pasikeite ir as jos visiskai nebepazystu...gal kas galite patarti kaip elgtis ,is anksto dekui
Et, kaip greit keiciasi laikai. Kai as buvau tokio amziaus, net minciu panasiu nebudavo, pykti ant tevu del tokiu dalyku, tuo labiau, iseiti is namu... Bet, deja, paauglyste prasideda vis anksciau.
Turbut nelabai kazka galiu padeti, tik patarti daugiau bendrauti su dukra, skirti jai daugiau demesio, butent demesio, pokalbiu, dometis jos gyvenimu, t.y. kalbetis su ja apie ji ir siaip apie viska, kaip drauge, ne tik kaip mama...
Pamenu, paauglysteje man to labai is mamos truko, todel tapau pikta, viskuo nepatenkinta, bandziau issikovoti mamos demesi net visokiais kvailais budais ir t.t. ir pan... O nereikejo visai nedaug.
nieko, praeis... toks amzius, ir ta perioda reik praeiti... as pati dar atsimenu savo 13-16 metus, tai buvo tas pats. po to isaugi, atsirenki kas svarbiau.. kaip yra posakis: " Negali uzdeti viksrui sparnus ir priversti ji skristi. Drugelis turi subresti is vidaus. "
Linkiu kantrybes
mokykloje jai sekasi gerai ir draugu turi nemazai...turi geriausia drauge su kuria praleidzia labai daug laiko..taigi jos maistavimo priezasiu kolkas nezinau...bet tikiuosi kad mums iseis rasti aukso viduriuka..
as labai dekinga visoms jums uz patarimus.as tikrai stengiuosi su savo mergina kalbetis buti jai netik mama bet ir drauge ir kuri laika man tikrai sekesi..deje dabar draugai ir ju itaka viska keicia...tesiog nebezinau ka daryti..nes ji mane ignoruoja kartais net atrodo kad visai nebepazistu savo mergaites.......o draugu ji cia turi ir net gi sako kad grizimas i lt butu jai diziausia bausme...
Priežasčių įvairių.Aš asmeniškai manau,kad įtaką daro naujieji draugai (Aišku jeigu juos turi).
O gal problema tikrai giliau,gal ji cia jauciasi vienisa,svetima,likus be savu vaikystes draugu ir panasiai.O ji ar norejo isvykti is Lietuvos?gal ji taip maistauja tikedamasi kad parvesit ja namo,,,
Arba ji maistauja,arba paauglyste.Tik dideles kantrybes ir supratingumo,kad ir kaip ji elgtusi daug kalbetis.
Aš pati buvau sunki paauglė. Pamenu, kad mama pradžioje bandė būti griežta ir kontroliuoti, o tai tik iššaukė mano priešiškumą ir agresiją jos atžvilgiu, nes maniau, kad aš jau didelė, supratinga asmenybė, kuri pati turi spęsti į kurią pusę keisti savo gyvenimą. Mama bandė būti ir drauge, bet tada aš jai "pradėjau lipti ant galvos". Viena ką prisimenu, kad tuo periodu labiausiai reikėjo nedestruktyvios kritikos, šmaikščių pokalbių su mama, jos supratimo ir žinojimo, kad bet kada namuose rasiu saugų prieglobstį, Sėkmės ir kantrybės Jums
tik jus pati geriausiai turite zinoti ir suprasti kas tokio nutiko,kad vaikas taip pasikeite. Manau,cia giliau saknys slypi.
gal daugiau su ja leiskite laika, eikite kartu i kina , kavine, visur kartu, daugiau darbo jai duokite, pareigu, kad jaustusi reikalinga
Yuki
Sausainiuke
kristi30
Anonimas
Mistikute
Pabuciuok
vinipukas