Prasau padekite apsispresti
Sveiki, esu visiskoje aklavieteje...Trumpai apie save: man 19 metu, esu dvyliktoke ir sergu depresija, bet si istorija ne apie tai. Niekada nesu turejusi vaikino, nors esu gan patraukli, apvaliu formu mergina. Esu isranki, manes netenkina vienos nakties nuotykiai ar nerimtos draugystes, visada "trauke" vyresni vaikinai. Ir NE, trauke ne del turtu, o del isprusimo, jie jau buvo issilakte. Bet labiausiai mane pakeredavo ju ismintis ir protas! Ir... tarsi ivyko stebuklas-atsirado tas svajoniu vyras. Sakau tarsi del to, nes tas vyras finansiskai man gali suteikti labai daug-kelionias, dovanas, prabanga. Jam as tikrai patinku, jis yra protingas ir, kas labau svarbu, demesingas. Jam as patinku del savo poziurio i gyvenima, del savo isskirtines brandos. Taciau, nepaisant viso to, yra labai daug minusu... O minusai tokie, kad jis jau buvo vedes ir turi vaika. Beje yra uz mane kur kas vyresnis-jam 36. Nemanau, kad amzius yra labai svarbu. Jis yra jaunatviskas, ir, nors ir yra galingas, nera pasikeles, visi pavaldiniai ji megsta! Kiti svarstytu, tai ko gi tu svarstai? O svarstau as del keleto priezasciu. Visu pirma, jei busiu su juo, o jis i mane ziuri labai rimtai, neuzilgo turesiu pradeti galvoti apie vaikus, nes jis yra vyresnis, antra-nebeturesiu galimybes linksmintis klubuose, tureti neipareigojanciu santykiu, nebeliks kazkokio siekio-pvz kaip pigiau isssinuomoti buta studijoms, ar nusipirkti per akcijas rubu-sutikit, tai irgi savotiskas dziaugsmas, nera nieko geriau, kai per akcijas vietoj 100eu sumoki 20eu ir pns, na, manau, suprstote. As visada norejau praleisti visa gyvenimj su vienu vyru, tureto puikius santykius, vaiku ir, tiesiog ramu gyvenima. Nuo pat mazens buvau mokslo zmogus, kurio tikslai budavo labai dideli, taciau, supratau, kad busimos medicinos studijos labai isvargins, ir negana to, visa gyvenima jausiu baime ir stresa, nes medicinoje klaidos gali kainuoti gyvybe. Beje, medicina pasirinkau ne del pasaukimo, labiau del tevu ir aplinkiniu didziavimosi manimi, visi man nuolat kartoja, va Lauryna tai bus medike, kokia ji protinga ir tt.O tai mane ispaudzia i remus, i neturejima pasirinkimo ir kartu nenora nuvilti aplinkiniu. O is tiesu, as noriu kazko paprasto, nereikalaujancio daug proto, pvz be streso, kokiame salone daryti makiaza ar manikiura.. Bet tevai man nuolat kartoja tu gali labai daug ir visiskai nesvarbu, kad as to nenoriu... Tai mane slegia, istisai patiriu stresa, geriu migdomuosius ir raminamuosius, man depresija, nebesusitvarkau su gyvenimu. O mano svajoniu jaunikis Paulius yra pasiryzes man padeti igyvendinti bet kokius mano tikslus. Jis man viska labai palengvintu materialine prasme, taip pat ir atskomybes, tureciau salia tvirta, labai tvirta siena. Bet mane nuolatos kamuoja klausimai, ar po kiek laiko nesijausiu as nelaiminga, nieko nepasiekusi, is kart sukurusi seimynini gyvenima.. Ar nepradesiu noreti tu vienos nakties nuotykiu, to jaunatvisko gyvenimo.?? Kita problema, ka apie mane pamanys tevai, aplinkiniai, jie gali tai pasmerkti.. Kiti gali galvoti, kad as su juo tik del pinigu... Bet man jis tikrai patinka, jauciu, kad pradedu ji isimyleti, nors yra ir kitas, mano amziaus vaikinas, kuriam as esu neabejinga, bet nesu tikra del jo jausmu.. Paulius man suteiktu ne tik galimybe pazinti pasauli, nusimesti nuo saves rupescius, bet ir padetu del medicinos studiju financiskai, taip pat, nebereiketu moketi uz nuoma. Jis yra labai demesingas, jis mane apipiltu dovanomis ir kelionemis. Beje jis yra pedantas, labai svarus zmogus, kuris, neiesko namu seimininkes, jam patinka tai, kad as turiu tikslu, jis pasiryzes juos remti. Kita problema, ziurint i ateiti, jis labai daug keliauja darbo reikalais, taigi mazai butu su seima.. Na nezinau, ka man daryti? Ar verta vystyti santykius su Pauliumi ir gyventi kaip princesei, kuriai viskas pateikta ant lekstutes? Matot, jei jis butu pasirodes, uz kokiu, bet triju metu, nekiltu jokiu abejoniu, bet dabar.. As esu visiskai neissilaksciusi, nors ir protinga bei rimta mergina.
Anonimas