Atsakymai

  1. 3

    Nuo kitų vaikučių sergantieji epilepsija išoriškai niekuo nesiskiria. Jeigu epilepsija pasireiškia kaip kitos, pav. genetinės ligos simptomu, gali būti stebimi tai ligai būdingi išoriniai bruožai. Simptominei epilepsijai yra būdingi raidos sutrikimai, hiperaktyvaus elgesio ir emociniai sutrikimai.

    Epilepsija - liga, kuria galima susirgti nuo gimimo iki senatvės, ligos eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties.

    Epilepsijos simptomai priklauso nuo ligos formos. Liga dažniausia pasireiškia neprovokuotais traukuliais, diagnozė nustatoma tada, kai įvyksta daugiau negu vienas neprovokuotų traukulių priepuolis. Epileptiniai traukuliai gali būti židininiai, kada trūkčioja atskira kūno dalis ir generalizuoti, kai traukuliai apima visą kūną.
    Yra epilepsijos formų, kurių metu sąmonės sutrikimo gali nebūti, kartais gali būti stebimi vadinamieji ,,atsijungimai'', trumpai trunkantys ,,užsisvajojimai'', sustingimai. Dažnai priepuoliai įvyksta nakties metu, užmigimo, prabudimo metu.

    Ši liga turi daugybę priežasčių. Labai dažnai priežastis nėra nustatoma, ligos forma vadinama idiopatine. Nustatyta, kad priepuolio metu smegenų ląstelėse įvyksta elektros impulsų iškrovos.

    Epilepsija gali sirgti ir kūdikiai. Kuo anksčiau kūdikystėje nustatoma epilepsijos diagnozė, tuo gilesnis gali būti organinis smegenų pakenkimas, genetinis sindromas, sunkesnė ligos forma, kartu vedanti į kūdikio raidos sutrikimą.

    Liga gydoma medikamentais, kuriuos reikia vartoti reguliariai iki 5 m. po paskutinio priepuolio. Pasveikimas priklauso nuo ligos formos. Jeigu priepuoliai nesikartoja 3 m. nevartojant medikamentų prieš epilepsiją, laikoma pasveikimu. Kai kurios židininės epilepsijos formos, simptominė epilepsija, yra gydomos operaciniu būdu.

    Nustačius epilepsijos diagnozę tėveliai dažnai pasimeta, išsigąsta, pradeda per daug globoti vaikus, ribodami jų kasdieninę veiklą, žaidimus, sportą. Aplinkiniai turtėtų kuo daugiau sužinoti apie ligą. Jei jūsų mieste yra epilepsija sergančiųjų draugijos, rekomenduojama įsijungti į jų veiklą, gauti teorinių žinių kiekvienu konkrečiu ligos atveju, gauti psichosocialinę reabilitaciją. Vaiko auklėjimas neturėtų skirtis nuo sveikam vaikui taikomų auklėjimo principų. Išmokti patiems ir išmokyti aplinkinius gyventi su epilepsija sergančiuoju, laiku pastebėti kylančias psichologines problemas.

    Vitalija_Riškiene

  2. 1

    Mano sesers berniukui, kai buvo mažas, tai yra buvę keli priepuoliai. Galiu pasakyt, kad man, paauglei, tai buvo baisus reginys, nes priepuolio metu, berniukas pamėlynuodavo ir apmirdavo. Gulėdavo tarsi negyvas. Dažniausiai tie priepuoliai užeidavo, kai jis stipriai įsiverkdavo dėl ko nors. Tai, paskui, sesuo stengėsi, kad kuo mažiau jis verktų. Gerai, k
    O aš, kai susilaukiau savo pirmagimio, tai kurį laiką bijojau, kad ir mano leliukui gali taip būti. Tai siaubas suimdavo, kai tik jis labiau verkt pradėdavo. Bet pamažu ta baimė praėjo.

    trejetukas

  3. 0

    mano seimoje epilepsija serga vyras ir vienas is vaiku.jau pripratau,bet is pradziu buvo tikrai labai baisu.

    Anonimas