Yra dabar, ir tikrai tikiu, kad ir ateityje bus:)
Galiu pasakyti tik tiek, kad su metais myliu savo vyra vis stipriau ir ta meile kitokia- gal brandesne- darosi. Bet tuo paciu metu daug labiau skauda tada, kai tenka vyru nusivilti.
Paskutini karta besiropsdama is itin gilios duobes astriais krastais, turejau gerai pagalvoti- myliu as ji ar nekenciu:) Man tiesiog atrodo, kad jei gerai pazisti zmogu ir, zinodamas, kad jam skaudes, vis tiek skaudini ji- darai tai tycia arba tau tiesiog neidomu, kaip jis jausis:)
Taip parasiau, kad dabar visos galvos, kad mano vyras i kaire pasuko:))) Tiesiog... Jei ziuri i akis ir zadi (kas tai bebutu), pagalvok apie pasekmes- jei nesiruosi to pazado ivykdyti, tiesa?
Yra dabar, ir tikrai tikiu, kad ir ateityje bus:)
nu mes pragyvenom jau desimtmeti,sunku pasakyti,buvo ir geru ir nelabai kokiu akimirku,na tikiuos kad tie laimingiausi dar bus, o ir taip nera blogai,svarbu kad butumem sveiki visi
kaip vyras padovanojo pokste geliu ir apirenke
Iki siol labai geri santuokos metai buvo, bet ateityje manau, bus dar geresni :)