Miela oksaniuke,
čia šiek tiek žinių Jums apie žindymą nėštumo metu:
Hipofizio hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria žindymo metu (tiesiog proporcingai žindymo dažnumui ir trukmei), skatina pieno tekėjimą iš krūties, nes stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių, esančių aplink pieno liaukutes, susitraukimą. Gimdos sienelės raumenų sluoksnis taip pat sudarytas iš lygiųjų raumenų ląstelių. Tačiau iki 20-22 savaičių nėštumo gimdos raumenų nerviniai receptoriai į oksitociną nereaguoja. Taigi iki tol Jūs dar turite mažiausiai 20 savaičių, arba 5 mėnesius absoliučios ramybės. Ir po to gimdos sienelės raumenų jautrumas oksitocinui rasis ir didės labai pamažu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Bet ar Jūs turite tam polinkį, ar pirmasis gimdymas buvo priešlaikinis, ar buvo kilusi tokia grėsmė?
Dėl mitybos. Jūsų sūnaitėliui jau devyni mėnesiai ir motinos pienas, nors ir pagrindinis, jam jau nėra vienintelis maistas. Savaitėms ir mėnesiams bėgant jis paragaus ir įpras valgyti dar daugiau ir įvairesnių papildomo maisto produktų. Jūsų pieno jam tada reikės gerokai mažiau, negu šiandien. Taigi ir maisto medžiagų stygius Jūsų pilvelyje augančiam jaunėliui irgi negręsia; juk Jūs tikriausiai nesiruošiate badauti?
O kaip naujo pastojimo galimybė priklauso nuo žindymo, paskaitykite čia:
http://www.zindyk.lt/?p=8
Kazimieras_Vitkauskas