• 11ats.

    Psichinė negalia ir darbas

    Ar turite savo pažįstamų, draugų ar giminių tarpe, kurie sirgtų psichikos liga ir dėl to turėtų neįgalumą, ar bendrautumėte su tokiais žmonėmis, ar kurtumėte šeimą? Paieškoje buvo panašus klausimas, bet visos kalbėjo tik apie fizinį neįgalumą. Tad o ką galvojate apie psichikos ligomis kankinamuss žmones? Vienas toks žmogus dėl savo ligos jau keletas metų kaip negali susirasti darbo, nes darbdaviai, vos sužinoję apie jo psichinę ligą, paprasčiausiai atsisako priimti, nors žmogus yra labai išsilavinęs, turi didelį protą, bet darbdaviams reikia sveikų, kad nereikėtų išrašinėti biuletenio, kai "užplaukia" ir ieškoti naujo laikino darbuotojo. Tas žmogus paprasčiausiai neturi galimybės išgyventi, nes invalidumo pensija taip pat labai menka (viskas išeina mokesčiams, nelieka net maistui...). Aš manau, kad tai yra didžiulė tragedija žmogui, ką jūs manote?

    svarainėLigoninės, gygymo įstaigosĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 7

    Žiūrint kokia tai psichinė liga. Jei sirgtų šizofrenija (kad ir lengva forma), jei sirgtų vidutine ar sunkiąja depresija nenorėčiau, kad mano vyras būtų toks. Deja tokia tiesa. Pati sirgau depresija ir žinau kaip su tokiais žmonėmis sunku. Aplink mane daug buvo ir vyrų ir moterų, kurie turi invalidumą būtent dėl besikartojančios depresijos. Jeigu dėl depresijos žmogus turi invalidumą, tai vadinasi depresija jau ilgalaikė, gali kartotis, tada neišvengiamai žmogus kasmet ar net dažniau guldomas į stacionarą, o norint būti šalia tokio žmogaus, kuris energijos negali pasikrauti savarankiškai, reikia pačiam būti stipriam, kad energijos užtektų ir tau ir jam. Kadangi sirgau paauglystėje kelis metus, tai tikrai nenorėčiau šalia turėti tokį žmogų. Man būtų per sunku visa tai prisiminti, būti su juo, o jeigu dar negalėčiau padėti tai būtų labai skaudu.
    Pažįstu suaugusį žmogų, sergantį šizofrenija. Ji kas kartą suaktyvėja, jis ima pasakoti nebūtus dalykus, daug meluoti, kad kažkas vyko jo gyvenime, lyg bando būti kažkuo kitu. Yra priekabus ne tik prie pažįstamų, bet ir nepažįstamu. Anksčiau turėjo darbą, bet prarado, nes vis ta liga suaktyvėja, po to vėl nuslopsta vartojant vaistus.
    Taip pat iš paauglystės laikų pažįstu jauna vyruką (dabar jau jam apie 30 metų), bet serga nuo mažens kažkokia depresija su šizofrenijos požymiais. Turi invalidumą. Dėl ligos nebaigė vidurinės. Na, bet vyrukas sukaupė jėgas, vakarinėje apsibaigė 11 ir 12 kalses, išsilaikė egzaminus, kažkur įstojo ir dabar dirba barmenu prie baro :) Gauna invalidumą, vartoja vaistus, bet šalia jo nenorėčiau būti visą gyvenimą, kadangi vis tik išlenda smulkmenos dėl ligos...
    Tai vat žiūrint kokia tai liga... beje jūs nepatikėsite, bet kiek aplink mus žmonių turi psichikos sutrikimų, o jie net nenumano, kad turi. Pavyzdžiui vienas yra visiškai nepasitikintis ir bijo, kad nepatiks kitiems - tai taip pat yra tam tikros rūšies psichikos sutrikimas lygiai taip pat kaip ir bijojimas aukščio, nenorėjimas važiuoti liftu ir t.t.. Tai yra psichikos sutrikimai, kuriuos reiktų gydytis su psichologu ar kitais būdais, tačiau tai nėra tokie sutrikimai, su kuriais nebūtų įmanoma susigyventi aplinkoje.

    lydekaite

  2. 3

    Na ir as manau,kad cia tragedija ne tik tam zmogui,bet ir seimai,o gal net visai giminei.Tokiu zmoniu nepazystu,bet manau,jei pamilciau ir mano antrosios puses gimineje butu toksai zmogus,tai nemesciau vien del to jo.

    pavasarinuke

  3. 3

    O galiu paklausti, apie kokio sunkumo psichine liga kalbama? Kai zmogus suvokia kad serga ir kad jam reikalinga pagalba, ar kai jau nebe? Manau jog yra didziulis skirtumas. Psichikos liga yra ir depresija, kuri gali buti ne tokios sunkios bukles ir gydoma vaistais, taip pat asmenybes sutrikimas, kurio yra ivairiausiu apraisku.

    Yuki

  4. 2

    neturiu savo aplinkoje zmoniu bet kaip tik neseniai ziurejom su vyru filma apie prinstono universiteo profesoriu kuris gavo nobelio premija del kazkokio fizikos reiskinio atskleidimo (nelabai as su fizika) tad ten tikra istorija, jis sirgo sizofrenija ir zmona jo nepaliko, prisingai padejo suvokt kada tikra kada tik galvoja, nes jis vaistu nevartojo, ne sjie slopindavo jo gebejimus

    vejune

  5. 2

    Labai išsamiai ir teisingai paaiskino Lydekaite, nes kiekvienam darbe galim sutikti psichiniu ligoniu, kurie engia darbuotojus, prie visu kabinejasi, bet jie dirba ir dar dazniausiai vadovaujanti darba, nustatyti diagnozes mes jiems negalime. O jei to zmogaus nepriima i darba del galimu biuleteniu, tai abejoju kad tai pagrindine beda, nes jauni ir sveiki zmones daug dazniau ima biuletenius, zinau tai is patirties, jie tik ir laukia progos pasimuliuoti, todel, manau, tas zmogus tikrai susiras darba, ar savo ka nors atsidarys(ikurs). Cia panasiai galima teigti ir apie mamas augincius vaikus, nes jos irgi neva ims biuletenius ir sirgs, todel darbdavys nenori priimti. Gal tas zmogus tegu kuriam laikui atsisako invalidumo, gal jam tada bus lengviau susirasti darbą. Nes kartais buna keista, kad is sono stiprus ir judrus zmones sedi namie del invalidumo.

    vinipukas

  6. 1

    Svairaine, tu teisi, šizofrenijos yra įvairių atmainų ir lygių.
    Manau labai svarbu koks yra darbingumo lygis. Ko gero darbdaviai nenorės priimti į darbą kur su žmonėmis reikia bendrauti, bet manau fizinis darbas nepavojingas jų gyvybėms būtų tik į naudą.. Beje vienoms šizofrenijos rūšims būdingas agresyvumas suaktyvėjus ligai - galbūt darbdaviai šiek tiek baiminasi dėl to. O be to kiek sveikų žmonių visiškai jokių pajamų negauna.
    Gulėdama ligoninėje susipažinau su moterimi. Ji turėjo trečią invalidumo grupę ir kaip tik gulėjo stacionare, kad gautų antrąją grupę. Sakė visą gyvenimą dirbo darželyje auklėtoja. Prasidėjus ligai jai teko gultis į ligoninę. Deja ten gydymas vyksta ne savaitę, o mėnesį, kartais du ir net daugiau. Tol kol atitaiko cheminius vaistus, paskui žiūri ar tikrai jie veiksmingi, laukia pagerėjimo, vertina būklę ir tik tada išleidžia. Kas laikys darbe kai į metus du kartus reikia gultis į ligoninę po mažiausiai mėnesį? Tad ją atleido, ji gavo 3 grupę. Deja kaip svarainė sakė ten buvo ne pinigai, todėl kiek ten buvo procentų darbingumo ji stengėsi susirasti darbą, tačiau kai visą gyvenimą dirbusi tik darželio auklėtoja nerado darbo. Man rodos pas ją buvo 75 % darbingumas. Net valytojos darbui nerado, kadangi tiesiog darbdaviai nenori prisiimti atsakomybės. O jeigu rytoj ar poryt ji gulsis į ligoninę? Vėl ieškotis naujo darbuotojo laikinai? Na, kitas dalykas ji iš mažo miestelio, tai ir tų darbų ne per daugiausiai... Beje vien per ligas ji išsiskyrė su vyru, kadangi vyras neatlaikė, ėmė gerti. Jis mato savo žmoną griūnančią į bedugnę ir negali jai padėti, ar įsivaizduojat kaip skaudu? Žodžiu tai yra baisu... Ir tikrai pritariu, kad šie žmonės, sergantys visą gyvenimą yra pasmerkti dar gyvi..
    Tik kas dėl šeimos, tai aš taip kategoriškai nesakyčiau, kad nesusiras antros pusės.. Galbūt sunkiau, bet susiras. Tegul eina į tam tikrus susibūrimus pasveikusiųjų ir sveikstančiųjų. Ten puiki galimybė susirasti antrąją pusę! Ten žmonės dažnai ateina nusivylę savo gyvenimu, praradę draugus, artimuosius.Ieško užuovėjos, ieško į ką atsiremti, ieško tiesiog pokalbių draugo. Todėl ten tikrai yra daugiau šansų susirasti antrąją pusę ir sukurti šeimą, nes ten žmonės supranta kas tai per liga, kaip padėt žmogui, kaip elgtis su juo, kas jo ateity laukia. Kiek žinau kiekviename mieste tuos susibūrimus daro. Arba galėtų daryti jei tik ligoninė išskirtų patalpas ir gautų psichologą užsiėmimams..

    lydekaite

  7. 1

    turejau artima drauga,tik po kiek laiko suzinojau,kad su proteliu yra negerai.

    ruta26

  8. 1

    Kiekvienas turbut turim kazkokia uzsislepta liga, kurios isoriskai nesimato. Ta jauciame tik mes patys, o zmones priima mus tokius, kokius parodom.
    Pazinojau zmogu (nezinau ar jis kuom sirgo), kuriam laikas nuo laiko uzplaukdavo. Jis ziurejo i zmogu kazkokiom vilko akim ir isitempusiom lupom kalbedavo nesamones.. Oi baisu, tiesiogine ta zodzio prasme budavo. Kai ta zmogu pamatau dabar (jis sveikas atrodo), bet mane nuo jo net krato, bijau jo. Tiesa, tas zmogus profilaktiskai i metus 2savaites durnyne praguli.
    Tai atleisk, gal izeisiu, bet as nenoreciau, kad mano darbo kolega turetu kazkokiu psichikos sutrikimu.

    Imbiere

  9. 1

    Lydekaitei. Na tam žmogui šizofrenija, bet truputėlį kitaip pas jį pasireiškia, nei pati parašei apie žmogų, kuris irgi serga tuo pačiu: jis nemeluoja ir neprisigalvoja, prie žmonių nesikabinėja, tiesiog susidaro įspūdis, kad jis susipainioja tarp realybės ir savo mintyse sukurto pasaulio, kuris išviešėja tik tada, kai "užplaukia", kai pasveiksta, tai būna viskas ok, dar atsiranda kažkokios baimės. kiek teko girdėti tos pačios šizofrenijos rūšių yra ne viena, na ten jų daug ir kiekviena skiriasi tarpusavyje. Šiaip labai liūdna, su tokiais žmonėmis niekas nenori prasidėti, tuo labiau poruotis, tokiems žmonėms yra tragedija, nes darbą tikrai sunku rasti. Man atrodo ir žmonės kartais be reikalo baiminasi tokių žmonių. Tiesiog jei žmogus išmoksta kontroliuoti savo ligą ir pajutus pirmus požymius atsigulti į ligoninę, tada manau viskas tvarkoje. Bet tas darbdavių požiūris, išankstinis nusistatymas taip pat, manau, yra didžiulė tragedija, nes juk ir šia liga sergantiems reikia iš kažko gyventi, Lietuvoje invalidumo pašalpos labai mažos, tad tokie žmonės mano manymu yra pasmerkti miriop...

    svarainė

  10. 0

    Sergu sizofrenija 12m.darba randu lengvai ir su kompiuterinem staklem bei kitokiom. Aisku as nesijamu biulioteniu neatsimenu.skeptiskai jie ziuri i mano liga bet prijama

    Anonimas