Noriu ne tik del to,kad visad svajojau apie didele seima, bet ir del to, kad kai mokiausi raidos psichologija,skaiciau daug straipsniu apie vienturcius ir turincius brolius/seseris vaikus, tai nesikartosiu,nes dauka jau pasake zilvinita, bet is tiesu taip yra,nes vsikas paremta tikrais faktais, ilgai trunkanciais tyrimais..
Ir ziurint is asmenines nuomones, man tai atrodo savanaudioska vaiku atzvilgiu, galu gale tevai numirs kazkada, o tas vaikas liks vienas (nors ir tures antraja puse), bet tikru giminiu jau nebebus. Pati turiu sese, del kurios laabi dziaugiuosi,nes ji gali man betkada padet,gaila,kad dar neturiu vienos(-o) ar keliu sesiu ar broliu.