Aš su jumis sutinku. Mano vyras irgi taip būna kartais pasako, tipo sūnelis - mamyčiukas :) Na tai žinoma,kad mamyčiukas, juk kūdikiui reikia meilės šilumos, šalia manęs prisiglaudęs jaučiasi saugus. Juk jam dar tik 9 mėnesiai, vaikas jau pilnai atskiria kas svetimas,o kas jo mama. Aš visada už tai,kad ant vaiko nerėkt, nors kartais veda iš kantrybės savo klyksmais, bet tada jau geriau tylėt, bet jokiu būdu ant vaikučio nerėkt, dar labiau jo negasdint ir nevirkdyt. Juk jis dar nesupranta, o ir kai supras - su vaiku mėginti susitarti, jį pergudrauti kažkaip, bet jokiu būdų nešaukt. Juk tam ir esame suaugę žmonės,kad galėtume rodyti tinkamą pavyzdį savo vaikams. Teisingai sako- kad vaikai-tėvų atspindys.
Aš labai didžiuojuosi,kad išperėjau savo mažylį, ir ką besakytų vyras, žinau,kad nelepinu savo vaiko.
Pabuciuok