Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Esant 80 laipsnių temperatūrai jos žūva per 10 minučių; jei temperatūra nesiekia 6 laipsnių, jos maisto produktuose išlieka gyvos keletą mėnesių, esant 20 – 40 laipsnių temperatūrai, skystuose arba drėgnuose produktuose salmonelės gausiai dauginasi, nepakeisdamos nei šių produktų išvaizdos, nei skonio. Atitirpintuose maisto produktuose jos atgauna aktyvumą ir pradeda daugintis.
Infekcijos šaltinis
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
Plitimo būdai
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Ypač pavojingi nepakankamai iškepti ar išvirti kiaušinių, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai, pyragėliai su mėsa. Jų įdaras lieka pusiau žalias, todėl salmonelės bei jų toksinai ne tik nespėja žūti, bet dar ir pasidaugina. Neretai salmonelioze užsikrečiama suvalgius torto, pyragaičių, kremo, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai.
Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Bet termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta.
Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu.
Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.
Formos
Dauguma ligonių pasitaiko skrandžio ir žarnyno forma. Liga prasideda staiga:ligonį pykina, jis vemia, viduriuoja, jam raižo vidurius,
silpna, iki 38–40 laipsnių pakyla temperatūra.
Kai sergama generalizuota forma, ligonis ilgai karščiuoja, esti viso organizmo apsinuodijimo požymių.
Tifoidinės formos liga panaši į vidurių šiltinės; karščiuojama 10–14 dienų, padidėja kepenys ir blužnis, kartais išberia.
Sergant sepsine forma, šalia šių požymių, įv. Organuose (pvz., plaučiuose, inkstuose, kepenyse, blužnyje ir kitur) susidaro pulinių.