• 16ats.

    gal galetume parasyti kelias pasakas?mano mazoji labai megsta pries miega paklausyti,bet jau nebezinau ka dar sukurti,nes siaip tai pati prigalvoju.

    trumpu pasakeliu,ar lopsyniu

    brigitaUžklasinė veiklaĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 4

    Štai mama labanakt linki,
    Ir užgęsta žiburys...
    Žengia ji tylučiais žingsniais,
    Tyliai užveria duris...

    Tuoj iš kampo - ten, kur stovi
    Kibiras ir šepetys-
    Išlenda nykštukas storas,
    Blizgina tamsoj akis...

    Tarp užuolaidų, už lango,
    Skrenda ragana juoda,
    Plaikstos vėjy paslaptingai
    Didelė tamsi skara...

    O ant stogo - aš prisiekiu:
    Kelia puotą slibinai!
    Na ir kur tas rytas dingo!?
    Kada baigsis tie kerai!?

    P.S. Autoriaus nezinau

    gintarep

  2. 4

    Iš kur atsirado mėnulis

    Ne šiandien ir ne vakar DAUG DAUG seniau gyveno berniukas. Vardas jo buvo Mėnulis. Mėgo jis stebėti dangų, patiko jam ir debesys ir... toks didelis lyg mamos keptuvė ir šviesus kaip didelė lempa daiktas, saule vadinamas. Tik vaikas niekaip negalėjo suprasti, kur ta saulė naktim dingsta... nejau išsisklaido į mažus žiburėlius žmonių languos? Mėnulis norėjo panašaus šviesulio ir naktį, todėl vis kepdavo blynus ir mėtydavo į dangų. Jei blynas pakibdavo ant kokio medžio šakos, atrodydavo, kad jis danguj kabo, bet vis kitokios formos... Taip vis mėtė ir mėtė, kol paseno, numirė... o paskutinis blynas ir liko kabot žvaigždžių apšviestas... Niekas jo nukabinti negali, aukštai gi kybo... Tad mėnulio vardu jį vadina. Pažvelk šiąnakt į dangų, gal pamatysi.

    Aureluze

  3. 4

    As savo maziui dazniausiai dainuoju ne lopsines, nes tik viena temoku aaa pupa, o siaip visokias daineles: du gaideliai, klause zvirblis ciulbuonelis, katinas rainakis ir dar visokiu liaudisku, kurias is mokyklos laiku pamenu. O pasaku tai daugiausiai zinau tik is Tukstancio ir vienos nakties knygos, vaikysteje jas nuolat skaitydavau, bet cia ju nepapasakosi, nes valanda uztrukciau ties viena istorija :) net saviskiui tokiu dar neseku, nes nesupras. Paseku apie vistyte ir gaideli, apie seneli ir mociute, kur rope rove ir t.t.

    Agne

  4. 3

    Jeigu tapčiau undine
    Nardyčiau vandenyje
    Būtų man labai smagu
    Susirasčiau ten draugų...

    Bet jei būčiau pirate
    Gerbtumėt visi mane...
    Lobių aš tikrai turėčiau
    Ir jų niekam negailėčiau.

    Jei užgimčiau princese
    Tai gyvenčiau pilyje.
    Ten laikyčiau didį tigrą
    Jį aš pavadinčiau Migra.

    Na, bet juk žmogus esu
    Ir kvėpuoju, gyvenu.
    Kam man būti kitokia?
    Jei gyvent galiu ir čia.

    Aureluze

  5. 3

    Nubudau aš ankstų rytą,
    Nuo saulutės žvilgsnio įkyraus.
    Ji man švietė, dar zuikučius siuntė.
    Aš juos gainiojau, žaidžiau....
    Štai ir savo Mamą aš išvydau,
    Ji man šypsos, aš tai pat.
    Apkabina ji mane, bučkį padalina.
    Dar vėliau mes pavalgome drauge.
    Minutėlė dar kita ir mes esame miške...
    Riedam miško takeliu,
    Ten sutinka mus genelis margas,
    Voveraitė štai, žiūrėk, po medį laipo,
    Tolumoj ten briedis stovi,
    O šiek tiek arčiau, aš šerniukų šeimą pamačiau,
    Tolėliau grybukai moja,
    Štai mėlynės akį merkia,
    Dar paukšteliai mums lopšinę gieda...
    Linksma, gera, nuostabu!
    Net nepajuntu, kad aš jau miegu...

    P.S. Kelioms patiko...Jums nezinau....

    gintarep

  6. 2

    Štai elektroninių pasakų nuoroda http://cid-927796346223a2c3.skydrive.live.com/browse.aspx/Public

    Jorkaile

  7. 2

    O negi neturi mėgstamiausios pasakos ar dainelės, kuri tarsi tradicija būtų sekama prieš miegą? Manau geriausia nusipirkti pasakų knygutę, o gal iš tavo pačios vaikystės yra kokia užsilikusi ir ją dar idomiau būtų paskaityti, pasakant, kad tai tavo vaikystės knygelė. Gal kaip tik ta pasaka dėl to bus dar labiau vertinama. Be tpo galima ir pasakų CD leisti paklausyti. Nebūtinai juk kad mama pasakotų, ji gali tik šalia sėdėti ir kartu klausyti ir padėti "kompaktui" pasakoti. Gal tai bus naujas atradimas prieš miegą.

    elegancija

  8. 2

    Žulikė dantukų fėja

    Neseniai, kaip mini patikimi šaltiniai, dar tada, kai visi dantukų fėjom tikėjo, o pelės dviem kojom vaikščiojo ir kalbėti mokėjo... Buvo taip: pelės įsigudrino vogti fėjos paliktus pinigėlius (iki šiol nežinoma, kam joms jų reikėjo, bet vagiliavo labai jau apsukriai). Žmonės net manė, kad fėja ne tik pinigėlių nepalieka, bet ir dantukus pasisavina... Apkaltino ją žulikavimu pelių net neįtardami. Nuo tada tik labai nedaug vaikų po pagalvėm dantukus deda – „žulike“ dantukų fėja nepasitiki. Vai... fėja yra, o pelės jau kitokios.

    Aureluze

  9. 2

    apie princeses ir princus,karalius ir karielienes,apie drakona ar slibina(bet cia gal per baisios pries miega):))),apie raudonkepuraite,kulverstuka,man labai juokinga kaip meskutis skrido su balionu pas bites medaus paragauti,prisimink tarybinius vaikuciams filmukus ir gali pasekti:)))

    iirina

  10. 1

    Angelų pasaka prieš miegą
    Kažkur toli toli kalnuose, kur iš pakalnėse suręstų namelių matyti kylanti saulė, gyvena pūkiniai angelėliai. Dienomis jie skraido virš miestų, stebi žmonių gyvenimą, elgseną, o vėliau, grįžę į trobelę ramiai susėda prie arbatos puodelio ir šnekasi.

    - Žmonės keisti. Jie prisimena savo praeities klaidas, tačiau kartu ir džiaugiasi dabartimi ir begaliniai laukia ateities. Laukia ateities, nes tikisi gražesnės saulės, gražesnio dangaus, gražesnio gyvenimo. Tačiau daugelis jų, sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis analizuoja praeities klaidas. ir praranda gausybę laiko. Svarbiausia – praranda dabartį. Mėnulis tuomet pasidaro butaforinis, saulė – butaforinė, ir visas gyvenimas patampa kažkokio nestandartinio fiktyvumo išraiška. Kadaise vienas vyras, būdamas prie mirties patalo staiga suprato, kiek laiko praleido veltui. Padovanojo save godžiajai materijai, kuri, iš tikrųjų, yra besotė. O padovanojęs suprato, kad tą laiką jis galėjo maksimaliai išnaudoti mylėdamas, kurdamas ir tiesiog. Gyvendamas. Atėjus visagaliam supratimui jis nebenorėjo naktimis miegoti. Juk dar liko laiko. Nemiegos, nes, po velnių, koks stebuklingas dalykas yra naktis, koks stebuklingas dalykas yra dangus. Koks stebuklingas dalykas yra naktinis visos savo esybės pajautimas. Nemiegos, nes lauks ryto. Kaip nuostabiai kyla saulė, kaip nuostabiai brėkšta rytas. Tada juk ateina supratimas apie amžinąsias vertybes. Visos tavo mintys apie beprasmišką buitį, pavyzdžiui, ką šiandien gaminti pietums, ką apsirengti, kaip nepasirodyti kvailam, nublanksta prieš amžinybę. Lieka absoliutus begalinis nulis. Supratęs tai, jis dar kartą įsitikino – žmonės nevertina viso nuostabaus pasaulio, kol neartėja drastiškas finalas ir kulminacija. Visą gyvenimą žmogus mokosi gyventi. Tik svarbiausia mokytis gyventi nepamirštant įkvėpti amžinybės oro. Nes tuomet laimės paieškos laukas susiaurėja. Ir artėja, artėja, artėja… O svarbiausia yra mylėti. Besąlygiškai. Kodėl? Esminis supratimas apie tai ateina savaime. Ir pats didžiausias malonumas yra suvokti tai pačiam.

    „Dauguma tiki, kad laimė slepiasi kažkur už šimto mylių arba tupi ant pasaulio krašto, kur jos ieškojo

    ingrandr