Ilgas laiko tarpas

19ats.
Ilgas laiko tarpas
Sveikos merginos. Nezinau kaip atsikratyt uzpludusio liudesio. Sirdis tiesiog plysta is skausmo. Mylimas vyras isvaziavo i uzsieni 9 menesiams. Auginu vaikeli jam 1.8men. rupesciu kaip ir pakanka, valgom, einam i lauka kai geras oras, zaidziam ir t.t. Bet taip ant sirdies negera, sian isvaziavo o as visa diena zliumbiau, nezinau kuo uzimt galva. Patarkit ka jus veikiat isvykus vyrams ilgam laikui, tos kurios augina leliukus? Noriu megzti vaseliu bet nemoku, ziurejau internete bet tu schemu nesuprantu. Bijau paluzti, sunus neleidzia, bet vis tiek verkiu, kai pagalvoju kad taip negreit susitiksim. Aciu.
Kacenka1-2 metukaiĮsimintasĮsiminti

3
as ir turbut palusciau jai mano vyras tokiam ilgo laiko tarpui isvaziuotu:-(na as vaziuociau pas tevus dazniau,seip i svecius,knygas skaityciau...
ABMamyte
2
Kaip faina, paskaiciau jusu komentarus,tai net ant sirdies lengviau pasidare. Aciu jums, mielosios, uz palaikyma :)
Kacenka
2
su mumis bendrauk! mes tave pralinksminsim ;) cia juk linksma, daug pazynciu ;)
Esta
2
uzsiimkit kuo kas Jums patinka,gal biski nukreips mintis kitur
Anonimas
2
Mano men ar 2 isvaziuoja tai kolkas studijos gelbsti, o vasara tai gal i savo gimta miesta vaziuosiu...Vis gal maziau vienatve kankins
Mistikute
2
kaip as tave puikiai suprantu! nes pati dabar esu per puse pasaulio nuo savo vyro. is Taivano (ten gyvenu) i Lietuva grizau Gruodzio 15d., tai jau greit bus menuo. o i Taivana grisiu tik Geguze. pirmom dienom istisai zliumbiau, ziauriai sunku buvo, maniau, kad neistversiu tiek laiko, norejosi tiesiog nusipirkti bilieta, ir tuojau pat ten grizti. na, bet del kai kuriu priezasciu negaliu taip pasielgti. kasdien save raminu, kad tas laikas praeis, kad vel busim kartu, kad dabar sunku, ir neuzilgo sita kancia bus tik prisiminimas. stengiuosi uzsiimti kazkuo, kad laikas greiciau begtu. zinok, net kalendoriu nusipirkau, pasikabinau ant sienos, ir kasdien kiekviena praejusia diena uzbraukiu :) kiekvienas el. laiskas nuo vyro dziugina ir suteikia jegu gyventi ir istverti iki Geguzes. kartais kalbames per Skype, matom vienas kita per webcamer'a. kad ir kaip kartais buna sunku, stengiuosi neprarasti optimizmo, nepaluzti, ir istverti ta laika. ir tikrai labai tikiuosi, kad tai bus paskutinis toks issiskyrimas, kito tokio neistverciau. stiprybes ir kantrybes tau! ;)
Yuki
2
taip, man irgi jau baugu darosi, vyras taip pat iskeliaus kazkus po dvieju menesiu, liksiu viena su dukryte 8 menesiu. mes su vyru is viso vienas be kito niekur, mes net dviejuose darbuose abu dirbom kartu. jeigu issikiriam kokiom trim dienom tai cia tragedija, o issikiriam tokiam laikui tik kokius du kartus per metus. tai as neysivaizduoju kaip bus. todel irgi jau pradedu bijot... jam nebus taip sunku, na bet man.... bus labai sunku... tad net nezinau ir ka patarti Jums... nes po kazkiek laiko as irgi prasysiu patarimo, o jus jau busit susitaikiusi su tuo, ir man pagelbesit :)
shirsyte
2
maniskis nuo vasaros pabaigos isvaziaves ir susitiksim tik per velykas, dviem savaitem, paskui tik vasara. sventes taip pat sventeme atskirai, aisku toks ir sventimas, kaip mylimo zmogaus nera salia. stengiuosi nekisti i galva neigiamu minciu, ziauriai sunku, bet kitaip nebus. jei viskas gerai jusu seimoje, tai tik pasiilgsit labiau vienas kito ir i nauda iseis, o save reikia myleti ir stengtis nepaluzti. uzsiimkite megiama veikla, arba tokia susiraskite, vien del vaikiuko stenkites buti geros nuotaikos. manau, vyrui taip pat nera lengva, tad palaikykite vienas kita, bendraukite kasdien ir nepajusite kaip prabegs tas laikas. juk ne eilei metu isvyksta, o tik tam tikram laikotarpiui :) sekmes jums
Anonimas
2
praeis po biski tas liudesys ir ilgesi uzgos kasdieniai rupesciai, arteja pavasaris po truputi, bus lengviau, dazniau iseisit su vaiku i lauka, paciai bus geresne nuotaika, daugiau saules ir tt, jei kazka nori daryt - daryk. neiseis pirma antra desimta karta, bet kai pavyks simtaji, didziuosies savim :) jei turi draugiu paprasyk kad padetu, parodytu galu gale kaip nerti jei neturi kantrybes issiaiskint pati pagal schemas :) o siaip man kai su vaiku likau, tiesa su mazesniu, ir dar siltaisiais sezonais, tai nebuvo beveik kada galvot. aisku pasiilgdavau, pamastydavau atsigulus vakare, bet dienu neleisdavau liudesy: be to kad vaikas atimdavo didziausia laiko dali, jam uzmigus ar istaikius kita proga, prisigalvodavau veiklos, del kurios paskui keikdavaus nes tai laiko pritrukdavo tai nesigaudavo kazkas ir t.t.: veriau papuosalus, neriau, mezgiau, skaiciau, galu gale kompu zaidziau "angry birds" atsipalaidavimui :D kepiau tortus, siuvau, bandydavau naujus receptus ir improvizuodavau, perdarydavau atnaujindavau nusibodusius rubus, skyriau daugiau demesio sau, sportavau namie su hanteliais, darydavaus vakuuminius masazus taurelemis, dar reikedavo priziuret soda tai ten zole nupjaut ir t.t. tai lekdavom su maziuku - ji i manieza vidury sklypo, o as "ariu" :D be to teko daznai del mazylio problemu lankyt gydytojus, irgi laiko ateme, bet siaip tiesiog gyvenom taip lyg ir butume tik dviese (nebuvo jokiu aukliu, priziurinciu mociuciu draugiu ir pan). tiesa mes trumpiau buvom vieni - 7men. bet cia buvo antras kartas tokio laiko issiskyrimo tik pirmakart likau viena, tai tada buvo sunkiau kazkiek moraliskai, nes likdavo gal per daug laiko bereiksmiams galvojimams apie ilgesi ir liudeti..
Anonimas
2
Jei jau kitos iseitie nera, teks susitaikyt su ta mintim, as ilgiausiai be vyro buvau 2menesius, bet jam buvo zymiai sunkiau nei man...Lankyk kitus artimus zmones- tevus, gimines kitas, draugus, vaikelis su tavim, o tai mano nuomone svarbiausia, nes va jei vaiko nebutu salia tikrai isproteciau, dziaukis tuom:-)
Anonimas