Atsakymai

  1. 2

    Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom
    Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų.
    Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai,
    Kad sugrižt galėtum, kai mums neramu.
    Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom,
    Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies.
    šiandien Tau gėliu mes puokštę dovanojam
    Ir ilgiausiu metų norim palinket.
    Tu tik viena mieloji
    Per naktį vis nemiegojai
    Ir laukei kad užaugsiu
    Tau pasidžiaugt ...
    O metai vis skubėjo,
    Visi vaikai išejo
    Tau liko tik vienatvė
    Ir ilgesys.

    ielvai

  2. 2

    Buvo džiaugsmo akimirkos,
    Buvo liūdesio valandos...
    Buvo pavasario audros,
    Buvo alsus vasaros nuovargis,
    Brangus rudens susimąstymais...
    Visko buvo šitam ilgam kely...
    O dabar prieita toji aukštuma,
    Nuo kurios malonu apžvelgti
    Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
    Išaugo vaikai... všvelnios anukų rankutės gražina dosniai ir nesavanaudiškai dalinta namu šilumą, kurią nuolat saugojai ir globojai kaip didžiausią šventenybę.
    Tavo motiniška širdis ir auksinės rankos visą gyvenimą buvo dalinamos artimiesiems.
    Gal todėl ir tos raukšlės ir ta sidabrinė gija tik puošia ir taurina Tavo veida ir dabar kupina pasiaukojimo ir atsidavimo.
    Juk tos motiniškos šilumos jau laukis antroji karta - anukai.
    Nuoširdžiai sveikiname Tave labai gražaus ir prasmingo jubiliejaus proga. Ir linkim:
    buk stipri, buk kantri, nes taves laukia dar labai ilgas kelias. Gal ramesnis, patikimesnis, tačiau toks pat reiklus meilės, ištikimybės, pasiaukojimo, kantrybės saugojant šventąją namų ugni, dalinant išmintį ir gyvenimo patirtį.

    ielvai

  3. 1

    Tu pirmoji pasveikinai mus su tekančia saule,
    Tu pirmoji pabučiavai mūsų akis, lūpas.
    Tu palinkėjai gyventi laimingai.
    Mama, Tu - mūsų šviesos spindulys.
    Tavo laimė - mes, Tavo vaikai.
    Tegul Tavo akys mato tik šviesą,
    Tegul širdis sutalpina pavasarius ir vasaras,
    Tegul niekada nepavargsta rankos,
    Išmokiusios mus sėti ir auginti,
    Glostyti ir pakelti.
    Linkime gyventi Tau tiek ilgai,
    Kad Tavo amžiaus pavydėtų net medžiai.

    nežiniukė

  4. 1

    Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis.
    Spindintis saulės spinduliuose.
    Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo.
    Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe.

    Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią,
    Kuriuo aš einu.
    Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai.
    Ačiū Ačiū Ačiū!

    Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą,
    Kurią aš prisiminsiu visą savo laiką!
    Mama, miela Mama, Tu mane visada mylėjai ir mylėsi!
    Ačiū tau labai!

    nežiniukė

  5. 1

    Atleisk man mama,
    Kad per greit užaugau,
    Kad vis rečiau beužsuku namo,
    Ateiki mama į vaikystės lauką
    Iš ten ir aš į svajones bridau.
    Ir kaspiną įrisk į plaukus,
    Kad dovanu nupirkčiau tau.
    Ateiki mama, kai išskridę gulbės
    Mums plunksnas atminčiai numes.
    Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę
    Vos atpažinę byrančias vyšnias.
    Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
    Nes užaugę mes tavi vaikai.
    Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką
    Ir vėlei mama, slapčiomis verkei.

    nežiniukė

  7. 1

    Už viską Tau dėkojam, Mama,
    Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis.
    Kai tu drauge, mums visad būna gera,
    Ir niekad nebaisi jokia lemtis.
    Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios
    Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų,
    Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas
    Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių

    nežiniukė