Ar sakote vyrui, kad jums labai liūdna, kankina sielvartas ir pan ar jums tai pas jus tai nepriimtina?
Tikrai drasiai - ar del filmo, ar del to, kad susipykom...
kazkaip neverkiu prie jo, aplamai labai retai kada tenka pravirkti, stengiuosi nuslepti, kazkaip nedrasu isskysti prie vyro :)
jei verkiu ne del vyro kaltes tai gedinuosi asaru kazkaip, isvis nemegstu kai kas nors mato mane verkiancia.
jeigu mano asaru priezastis yra pats vyras tai kartais tycia neslepiu asaru, bet yra buve ir taip kad dar ir pasijuoke is manes kad verkiu. tai nuo to karto kazkaip nesidemonstruoju - kitaip sakant issiverkiu i pagalve pati viena ir palengveja :)
niekada aš savo vyro nesigėdiju jis mane mato ir verkėmčia ir kai aš džiaugiuosi.
jeigu jau gavosi kad verkiu ( o tai buna labai retai) tai verkiu prie vyro
Beveik viska sakau, nes jis mano paguoda, mano ramstis, galbut per daug net pasitikiu, taciau kitaip negaliu, nes nera niekada manes nuvyles, beje ir jis nuo manes nieko neslepia. Geda tik tada kai ziurint koki graudu filma apsiasaroju, atrodo ko cia verkt del tokio kvailo dalyko. Esu jautri, daznai nervinga, mano vyras puikiai prisitaikes prie manes:-) Tiesiog jis stipresnis.
reda83
Lulu
arcita
mamytukas
Lafe
Anonimas