Placenta visiškai praleidžia alkoholį, tad vaiko kraujyje būna tokia pati alkoholio koncentracija, kaip ir motinos. Net jei tuo metu jokių apsigimimų nepastebima, pasekmės gali būti juntamos vėliau – nustatyta, kad girtaujančių motinų pagimdyti vaikai užaugę 10 kartų blogiau toleruoja alkoholį, taigi yra beveik užprogramuoti alkoholiko ateičiai.
Nesaikingas alkoholio vartojimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, kai formuojasi kūdikio vidaus organai, padidina riziką, kad jis gims su vidaus organų vystymosi defektais. Po 10-13 nėštumo savaitės organai jau būna susiformavę, tačiau alkoholis naikina jų ląsteles – pirmiausiai centrinės nervų sistemos. Todėl didėja psichikos negalių, protinio atsilikimo rizika. Su alkoholio vartojimu siejamas ir vaikų hiperaktyvumo sindromas.
*************************************
Lyginant rūkančiąsias su nerūkančiomis ir nepatiriančiomis pasyvaus rūkymo žalos, pastebėta, kad rūkančiųjų kūdikiai gimsta mažesnio ūgio ir svorio. Jei rūkančioji nusprendžia mesti rūkyti, labai svarbu tai padaryti kiek įmanoma anksčiau. Jei nėščioji meta rūkyti iki dvyliktos savaitės nėštumo, tik 2 procentai naujagimių gimsta mažesnio ūgio ir svorio. Jei metama rūkyti vėliau (tarp 12 ir 32 savaitės) – net 10 procentų. Taip pat nustatyta, kad dėl pasyvaus rūkymo jau 20-ąją nėštumo savaitę galima pastebėti vaisiaus galvos apimties pakitimus.
Vaikams gimus problemos nepasibaigia. Gimę vaikai gali turėti didesnę apsigimimų riziką. „Rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne „kiškio lūpos“ bei „vilko gomurio“ rizika bei 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika. Vaikai, kurių tėvai rūko, dažniau serga bronchine astma, kitomis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (limfomos, smegenų vėžio, leukemijos) atsiradimo riziką“.
Yuki