ne gyvenu, o egzistuoju, pasvarstykime sia tema, gal atsiras protingesniu moteru, kurios paaiskins, kada gyveni, o kada eegzistuoji, ka galite pasakyti apie savo gyvenima, tik saziningai?

19ats.
ne gyvenu, o egzistuoju, pasvarstykime sia tema, gal atsiras protingesniu moteru, kurios paaiskins, kada gyveni, o kada eegzistuoji, ka galite pasakyti apie savo gyvenima, tik saziningai?
AnonimasKiti klausimaiĮsimintasĮsiminti

6
mano nuomone tokia: kai gyveni kukliai, skaiciuoji, spaudi kiekviena centa, gauni maza, minimalia alga - tada egzisuoju, kai daugelio dalyku negali sau leisi, nors vistiek dirbi ir moki mokescius.

kai gyveni kaip turcius, keliauji, visada uzimas, nes darbu turi nemazai, dirbi vienur dirbi kitur ir alga aitinkama gauni, - tada jau gyveni. nes zinai dirbi, galbut ir sunkai dirbi, bet zinai uz ka, zinai, kad nereikes kiekvieno cento skaiciuoti, kad nereikes galvotu kur tam ir tam gauti pinigeliu....

gaila taciau siais laikais viskas matuojama tik pinigais. pinigu nera: busi ir nevalges, ir mokesciu nemokejes, apsirenges dovanotais drabuziais, nepakeliaves, pasaulio nepamates, vaiku neislavines ir pan.... siais laikas uz dyka nieko nera, net paprasti obuoliai turguj turi savo kaina, ir visaiu nesvarbu, kad sode kaimynas augina obelis.

cia manonuomone idomu butu isgirsti kitu pasisakymus :)
tikmama
5
egzistuoji tuomet, kai patenkini tik savo fiziologinius poreikiu ir atsliki pareiga - eini i darba, nes reikia, valgai, miegi, vel i darba, vel valgai, tvarkai namus ir viskas tarytu, nekelia dziaugsmo, viduje kazkokia tustuma ir uzsisenejimus rutina. o gyveni tuomet, kai visame kame matai prasme, kai pastebi mielas smulkmenas ir nuosirdziai dziaugiesi jomis, kai gyveni ne tik del saves, kai turi tikslu ir svajoniu. cia mano nuomote tokia.teko patirti ir "egzistavimu" , o siuo metu turiu dukryte ir galiu drasiai pasakyti kad gyvenu !!! :)
busimamama2
4
pabusiu si karta anonimu. Is dalies sutinku su pirmu komentaru, kad zmogus egzistuoja tada kai gyvena nepritekliuje, apimtas ligos, kai jis gyvena tam : kad zeme nesioja", nemato gyvenime jokiu prasmiu, tikslu ar pns.
O pasakymas gyvenu reiskia nebutinai kad milijonais aptekes asmuo jau gyvena, tokie irgi gali tik egzistuoti, kartais paprastas zmogus turedamas sveika laiminga seima, normalu vidutini atlygi, kad ir kuklesni busta, gali drasiai sakyti kad as gyvenu ir esu laimingas, o priesingai gali koks milijonierius guleti maljorkos kurorte ir svaigindamasis alkoholiu galvoti as tik egzistuoju, - taigi reziume nera nustatyta nuostata kas gyvena ar vargsas ar milijonierius, o kas egzistuoja, tai labai individualu.... Netgi vienoje seimoje gyvenatys sutuoktiniai gali vienas sakyti kad gyvena kitas egzistuoja tik nerasdamas saves.
Asmeniskai as galiu teigti kad esu nuotaikos zmogus, kai viskas sekasi kai gerai drasiai galiu sakyti kad as gyvenu, bet siuo metu situacija tokia kad as asmeniskai jauciuosi egzistuojanti, priesingai nei mano vyras ( priezasciu neivardinsiu, netame esme). bet egzistuoju....
Anonimas
3
Galiu saziningai pasakyt, kad dziaugiuosi gyvenimu ir branginu jo kiekviena diena, taip pat tikiu, kad ateity mano gyvenime laukia pokyciai,kurie gyvenima padarys tik idomesni ir geresni.
Tikrai nesiskundziu gyvenimu ir negaliu teigti,kad tik egzistuoju. As gyvenu ir esu laiminga. Turiu tiek kiek turiu ir man visko uztenka. Turiu gyvenime viska kas man svarbiausia
Pabuciuok
3
viskas aiskiai isdestyta,ka galvoju tas jau parasyta:)
rittta
3
Gyvenu,nes mano "Tikslas" auga,protingeja,savarankiskeja.:)Nors negyvenu taip,kaip noreciau,bet esamoj padeti ieskau iseiciu,tinkamu sprendimu.Skaitau knygas,lankau teatrus(tik dabar vaikiskus spektakliukus).Kai dukryte saukia mama-as laiminga,as tave myliu.Tada as negaliu pasakyt,kad egzistuoju,nes mano pastangos jau ivertintos.O pinigai nevisada padeda issprest gyvenimo ir egzistavimo klausima.
grirute
3
raima-kuo kvailas klausyma?,kvailas zmogus tai pasakes-zmogus klausia kas jam idomu,o tavo klausymai,tai jau kazkas tokio-atsipeikek-nesi tokia protinguole kokia dediesi
Anonimas
3
cia ne i tema, bet tikrai nesutiksiu su anonimu, kad zmogus egzistuoja gyvendamas nepritekliuj, bent jau dauguma.ligos, nepritekliai yra tam tikri isbandymai, kova uz buvi ar gerbuvi.as netgi drisciau teigti, kad tai ir yra tikras gyvenimas kada tu kovoji, ieskai, randi.tos sunkios dienos ko gero tikrai yra svarbesnes uz tas gerasias.kai kurias net su nostalgija prisimenu...
raima
3
durnesnio klausimo tur but negali buti.nevykes kompleksuotos naturos issireiskimas su pretenzija i geresni gerbuvi.gyvenimo pilnatve jauciam visos skirtingai.didelia dalim ji ir priklauso nuo musu paciu.t.y sugebejimo relizuotis, kazko siekti ar tiesiog megautis gyvenimu. dar laimes pojutis priklauso nuo tam tikru hormonu, esanciu musu smegenyse kiekio .viskuo nepatenkintom, nusivylusiom, ieskanciom gyvenimo prasmes nuo to reiktu ir pradeti
raima
3
jei myli,nekenti,lauki,ilgiesi,dziaugiesi,liudi,verki,juokiesi ir darai tai be apgaules,tai gyveni-nuo tokiu dalyku tavo gyvenimas pulsuoja.o jei viskam abejingas-gyveni sia diena be jokiu minciu,jausmu,svajoniu vadinasi egzistuoji,na o pinigai tiek gyvenima tiek egzistavima daro lengvesni-tokia mano nuomone
suniukas