• 1ats.

    Sudetingi santykiai su mama..

    Įsivaizduoju kaip mama laukia mano sesės laiškų ir į juos atrašinėja... Dažnai prisimenu kai ji buvo normali. Nors manimi beveik niekada nesidomėjo, neatsimenu ar kada buvo paklaususi kaip man sekasi, bet vistik, jaučiau kad turiu mamą. Kad ir tokią... Ir tėvą. Kad ir tokį... Kad esu savo tikrai, biologinei mamai nulis, supratau tada, kai ji man paauglystėje pranešė žinią, jog su tėvu ir sese išvyks gyventi į Angliją, o mane paliks su močiute. Jokie žodžiai neapsakys, kas tada dėjosi mano viduje. Tai buvo vienas skaudžiausių dalykų mano gyvenime. Nors ir planavo, jie niekur neišvyko. Bet ta žaizda kažkur giliai manyje niekad neišnyks. Nuo pirmos dienos, kai ligoninėje aplankiau neseniai pagimdžiusią mamą, suvokiau kad aš nebesu pirmoje vietoje. O po to, kai išgirdau iš mamos tuos baisius žodzius, supratau kad esu beveik paskutinėje... Kaip yra dabar, nežinau. Tik žinau kad ji apie mane negalvoja. Kad jai esu neįdomi. Kad jai aš svarbi tik tuo kad pasirūpinčiau jog mano sūnaus gyvenimas butu geras, ir jei ateityje su manim kada nors bendraus tai tik dėl anūko. Neketinu sūnui drausti bendrauti su močiute, nes ji jam nieko blogo nepadarė, ir gan ilgą laiką rūpinosi juo kai man buvo sunku, ir to pati padaryti negalėjau. Tik žinau, kad normalaus bendravimo tarp mūsų jau niekad nebebus. Nebebus mamos, tokios kokią ją prisimenu, kai buvau maža. Dažnai bandau prisiminti, kokia ji buvo tada... Ir man skaudu. Skaudu matyti, kurie turi mamas, kaip jie bendrauja, myli vienas kitą, stengiasi suprasti vienas kitą... Aš to neturiu. Turbūt ir neturėsiu. Žinau, kad joks kitas žmogus mamos neatstos. Kad ir kaip sunku, bandau susigyventi su faktu, kad mano gyvenime mamos nėra. Dar turiu tevą, bet labai mažai bendraujam, nes nėra noro iš jo pusės. Galbūt todėl noriu suteikti savo sūnui visą motinišką šilumą, supratingumą, meilę, rupestį, ir dar daug nesuskaičiuojamų dalykų, kurie tokie svarbūs kiekvienam vaikui. Apie tai mastau kasdien, ir prireiktų daug daug dienų kad tas mintis užrašyti... Dėl tam tikros situacijos, susijusios su skyrybomis su buvusiu vyru, kurį laiką neturėjau galimybių savo sūnumi pasirūpinti pati. Nors ji tikriausiai netiki, aš jai labai dėkinga kad padėjo tokiu sunkiu laikotarpiu, ir pasirūpino mano sūnumi... Darau viską ką galiu kad mano vaikas galų gale turėtų mamų, tėtį, normalią šeimą. Mamos meilės niekada niekas neatstos. Gaila, kad tiek žmonių to nesupranta ir neįvertina.

    Khalidah.

    YukiSu giminėmisĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 4

    Pasakysiu tik tiek,kad tavo mama jau parodo meile,supratinguma darbais ir priziuredama tavo sunu.Nelauk kol ji Tau tai pasakys zodziais,nes to nebus.Pasistenk isteseti savo pazadus,atiduok savo mazyliui to ko pati negavai.Paauges padekos uz tai,didziuosis turedamas tokia mama kaip tave.Na,o del mamos buk kiek gali savimi,nuosirdi,pabandyk atsiminti graziausias akimirkas su ja,o ne tai kas skaudina ir kelia skausma.Jeigu ji butu tokia kokia apybudinai nebutu taves siam sudetingam,nenuspejamam pasauly.Visi darom klaidu ir is ju mokomess.

    Anonimas