Pasakysiu tik tiek,kad tavo mama jau parodo meile,supratinguma darbais ir priziuredama tavo sunu.Nelauk kol ji Tau tai pasakys zodziais,nes to nebus.Pasistenk isteseti savo pazadus,atiduok savo mazyliui to ko pati negavai.Paauges padekos uz tai,didziuosis turedamas tokia mama kaip tave.Na,o del mamos buk kiek gali savimi,nuosirdi,pabandyk atsiminti graziausias akimirkas su ja,o ne tai kas skaudina ir kelia skausma.Jeigu ji butu tokia kokia apybudinai nebutu taves siam sudetingam,nenuspejamam pasauly.Visi darom klaidu ir is ju mokomess.