vieni vyrai, kol jo moteris laukiasi, sąmonigai leidžiai jai tuo mėgautis, o kiti...nepaiso, nevaldo savo emocijų, ieško teisybės, būna nejautrūs, skaudina. Ar tai yra tiktai gyvenimo realijos ir nuot o nepabėgsi?
Kaip būna jums - ar vyrai visuomet suvaldo savo neigiamas emocijas, kad tik apsaugoti jus?
net pavydu pasidarė atsakymus paskaičius :( Manęs vyras nė akyse matyt nenorėjo, kai pastojau (o nėštumas buvo planuotas!). Man nebuvo nei irzlumo, nei kokių hormonų audrų, bet savijauta buvo tragiška ir nepajėgdavau net nuo lovos pasikelti. Tai jis mane visą nėštumą netikėle vadino, dėl priaugtų kilogramų - peniukšlė kiaulė...Dar ir dabar apsiverkiu prisiminus...Kai paguldė į ligoninę, tai išvis nesusikalbėjom. Kai pasitaisė savijauta ir ėmiau dirbti visus darbus (namų ruoša, daržai, aplinkos tvarkymas ir pan.), tada ir jis pradėjo normaliai su manim elgtis, bet "komplimentų" negailėjo iki pat nėštumo pabaigos. Bet va vaikelį myli ir man po gimdymo tikrai padeda, skūstis negaliu.
Nei lepina manes vyras nei ka..:(Karta paprasiau nuvaziuot kanors skanaus parvezt, tai paziurejo taip i mane ir leptelejo, taigi salta,jei nori pati vaziuok.. Jau 30 sav, o dar vis dirbu fizini darba.Aisku jei pati noreciau, galeciau ir nedirbt, bet kazkaip is jo puses "pasiulymu" pailset ar mazint tempa nera..Darau viska namuose kaip darius.Aisku tiek nebesitampau.Bet kitakart jauciuos, kad mano nestumas, mano problemos.Bet gal cia tik man viskas taip niuriai atrodo..:)hormonai...:))
Pirmus du kartus nelabai, o dabar labai atidus. Labai jau trečio vaiko nori :)
Vienąn dieną švelnus, paskui vėl kaip įprasta...
turbūt pernelyg atvirai parašiau, kažkaip prisiminimai užplūdo. Šiaip jau mano vyras - super, geresnio žmogaus net nerasčiau, tik per tą nelemtą nėštumą jam koks blūdas užėjęs buvo.
Tikrai galiu pasidžiaugti savo vyro kantrybe, nes nėštumo metu mano hormonai ohoho, kaip siautėjo, o kartu su jais ir aš :)
Na , Vaidota, matyt mano vyras toks bus, didziausias man uzdavinys butu ji isvesti is kantrybes ar supikdyti..Nestumo metu nebuvo didesniu barniu ar pan, gal ir as pasikeiciau-tapau rami ir nuolaidi...o dabar gimus dukrytei, viskas pasikeite i dar geresne puse-vyras labai tapo atidus, siurbia kambarius, plauna grindis, indus ir t t:))
Tiesa sakant maniskis visiems dziaugesi, kad as, jei buciau be pilvuko, tai ir nezinotu, jog laukiames :)))
matyt taip nutiko, kad manes hormonai nelabai veike, t.y. viskas buvo ir yra taip, kaip ir iprastai. gal ir negrazu girtis, bet stengiames vienas kito neskaudinti, jei iskyla koks niurguliukas - pasikalbeti ir nutarti, kaip cia geriau viena ar kita negeruma ispresti...
viliuosi Jusiskis bus supratingas ir priims tokia, kokia isties nuostabi esate :)
mano vyro nebuvo kai laukiausi,tiksliau sakant nuo 4 iki pat galo...jam teko isvaziuoti padirbeti i uzsieni...bet kiekviena diena skambindavo per skype ir vis klausdavo ar viskas gerai, sakydavo jei kas tik ne taip sakyk as grisiu kad padeciau ir pan...
mano vyras buvo supratingas, stengesi itikt, aisku budavo situaciju kai biskuti pikdavomes, manau be to nebuna, o siaip esu patenkinta, padarem kai kokias isvadas, manau per kita nestuma elgsimes truputi kitaip, galbut ramiau
bum
Jaudrute
marcipana
Jorkaile
almyte7
Lukniukas
witute
Doviliuke
Snezana