• 17ats.

    Nėštumą lydinčios emocijos: ką jaučiate, išgyvenate?

    Bandau suprasti save, kokias emocijas išgyvenu nėštumo metu? Iškilo klausimas, kokias emocijas moterys paprastai išgyvena, kokios tos emocijos turėtų būti?
    Ar jaučiate euforiją, skraidote padebesiais, nekantraudamos susitikti su savo stebukliukais? Ar išgyvenate nemenką pokyčių baimę: kaip viskas pasikeis, kaip jūs jausitės suvokdama, kad kūdikis jau gimė ir nieko jau nebepakeisi, kaip pasikeis jūsų kūnas, santykiai su vyru? Mane labai neramina tai - kas mūsų laukia? Kaip viskas pasikeis...o dar taip norėtusi su vyru nevaržomai palėkti iki Paryžiaus, ar padrybsoti Egipte ;)

    VaidotaPsichologinė savijautaĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 1

    jokiu baimiu nejauciau, buvo labai pakyleta busena, kurios labai pasiilgau ir dar noreciau tai patirti, tai begaline palaima

    vinipukas

  2. 1

    Tavo Vaidota pasakymas labai tikslus:-)))tokios jau tos moterys,toks tas nestumas ir tokios tos emocijos!!!todel turim tuo dziaugtis,nes ne visos gali tai patirti!!!Stiprybes ir tik geru emociju:-)))

    Agnute

  3. 1

    Įdomios tos moterys :)
    Taip laukiam taip tikimės to stebuklo, kaip pagaliau jo nusipelnome, ateina kitas etapas...Net nežinau, kurios yra laimingesnės - tos, kurios nėštumą mato kaip vieną didelį ir pūkuota rožinį debesėlį (visos realijos jas aplanko, arba ne, tik ant gimdymo stalo), ar tos, kurios tikisi viską įvertinti, numatyti, pasverti anksčiau laiko (ir tai joms trukdo džiaugtis dabarties išgyvenimais, patirti euforiją...).

    Vis dėlto mes esame tos, kurias pasirinko. Turbūt tai yra laaaaabai didelis dalykas, tik suvokimas apie šią didybę kiekvieną moterį aplanko skirtingu metu...

    Vaidota

  4. 1

    man irgi idomus mamyciu pasisakymai se tema:-)))na as kai suzinojau kad nescia tai apsiverkiau is laimes,ir vyro akyse buvo matyti asaros,nes sis stebukliukas buvo ilgai lauktas,pirmus tris menesius sukosi mintys tik kad kas neatsitiktu,kad neprarasciau savo leliaus,paskui pradejau galvoti del busto didesnio,penktame menesyje jau pradejau pirkt po truputy leliui,todel buvo gera nuotaika ir visa kita,o dabar esu 31savaite nescia ir nuotaika kartais buna tokia prasta,negaliu kartais ziuret i save,atrodau kaip burundukas,vos judu ir seip jau biskely pavargau,o kur dar 9savaites,buna kad uzeina mintys ir apie figura ir tai kad gal dar buvo per anksti vaikeliui,bet greit sias mintis nuveju i sali kai pasiziuriu i pilveli savo...mes su vyru sunelio tikrai labai laukiam,o jau veliau kaip bus taip...sekmes visom didziausios:-)))

    Agnute

  5. 1

    labai rami buvau visa nestuma jokiu nervu nieko tik dziaugsmas. Visi labai pagarbiai elgesi.

    austeja0809

  7. 1

    na man buvo ivairios emocijos su kiekvienu nestumo menesiu..is pat pradziu laukiau..o po to baime atsirado gimdyti ir t.t

    ingrandr

  8. 1

    Taip,mieloji,visa tai taip pazistama:)))man dar buna kad uzeina savigailestis,kad as dar per jauna,man anskti,o tada piktumas ant nezinia ko ir kodel...Tai vis hormonai siaucia,duksta:)) bet pagalvok-Paryziun galesit ir tryse nulekt:)) gal net smagiau bus,arba su vyru tapsi dar didesniais sajungininkais-jus turesit VAIKA,jusu vaika,bendra vaisiu,meiles rezultata:)) tai kad viskas tik i gera....

    labrollady