Įvaikinimą, nes yra mažylių, laukiančių .... O dirbtinis ....
kad ir kaip myletum vaika ,svetima vaika...jis uzauges vistik ieskos savo kraujo,domesis savo saknimis..ir tas zinojimas,kad tu nesi jo mama,nors galbut atidavei visa save jam,bet vistiek tu jam busi ne mama...todel net nedvejociau del tokiu dalyku,rinkciausi apvaisinima,nesvarbu,kad mazai pinigu,pasiimciau paskola,jei ir vel nepavyktu bandyciau dar karta is antro karto didesni sansai...
tavo vietoje neatkalbineciau drauges,o suprasciau,kad kaip yra svarbu savo kraujo sauksmas,savo vaikas,kai pati gali ji isnesiot po sirdim...tai toks jausmas kuri nori patirti visos mamos,nors deje,ne visom tai duota...
nuosirdziai linkiu tai moteriai sekmes,ir kad nusprestu teisingai,nes ne piniguose esme ir laikme,o tame kas tave sauks mama...
Įvaikinimą, nes yra mažylių, laukiančių .... O dirbtinis ....
rinkčiausi įvaikinimą:)
dirbtini apvaisinima:)
zinai as bandyciau ir dirbtini apvaisinima,nes nera nieko kito kaip didelis noras tureti SAVO VAIKELI..o tada jei jau nepavyks tai galetu ir isivaikinti.man atrodo reiketu viska isbandyti o tada jei jau deja nieko nepavyks bandyti isivaikinti...As tikrai bandyciau viska kas yra mano jegose..pasitaupyciau ir bandyciau..
Galiu tik pritarti daugeliui mamų. mums su vyru 35 ir 33 metai 2 metus auginam dukrytę gimusią po 1 dirbtinio apvaisinimo procedūros, buvom pasiruošę išbandyti tiek kiek įmanoma 3 kartus, bet užteko 1, aišku aš net 6 metais jaunesnė nei jūsų draugė. taigi ir šansai dideli. Buvom apsispręndę - jei nepavyks būtinai sivaikinsim, nes neįsivaizdavom savo gyvenimo be vaikų. Bet kai pavyko ir turime savo džiaugsmą galiu tvirtai pasakyti labai skirtingi dalykai auginti savo ir ne savo vaiką atsirado net didesnis noras riikuot dar imti paskolą ir t.t - inigai iš ties uždirbami, et matyti kaip auga tavo vaikas - neįkainuojama, juk paveldi tavo bruožus, elgesį , Na žodžiu visiškai mes atsisakėm noro įvaikinti - 2 vaikelį - gal mes egojistai, bet tai tikras jau praeirtas išgyvenimas. Taigi jei yra nors menkiausia galimybė - reikia bandyti dirbtinį ir tik po to įvaikinimą.
kai perskaiciau si klausima,paklausiau vyro nuomones ka darytume-ir vyras pasake,kad ne piniguose laime,o savas vaikas vistiek liks savas,todel pirmiausia rinktumemes dirbtini apvaisinima....
na as asmeniskai ivertinciau visas galimybes..ir rinkciau,tai,kas priimtiniau mums butu su vyru..o siaip tai man priimtimesnis variantas butu-dirbtinis apvaisinimas..
as rinkciausi dirbtini apvaisinima... atvirksciai po tokiu apvaisinimu buna gymsta dvynukai ,todel kad daug iledzia ju ir buna kad daugiau nei vienas prigija.... nu nezinau bandiciau is paskutiniu... o jej jau neiseitu .tai tada maza kudikeli ivaikinciau....