Mano mergytei jau virš 3 savaičių. Ką tik daviau čiulptuką, nes labai verkė ir dabar patenkinta mėgaujasi juo. Bet esu jai tą patį čiulptuką bandžiusi duoti kai jei buvo kelios savaitės, bet niekaip neisiūliau aš jo... Bijau, kad gal dar per anksti čiulptukui? Maitinu pati ir neturiu jokių nusiskundimų dėl to.
daviau jau pirma diena ligonineje. niekas man nerekomendavo neduot.
Mano merginai ciulptuka idave mociute gal virs men,bet siaip tai nemanau kad tai butinas daiktas maziukam,na jei labai verkia,tai nuramina,o siaip tai geriau nepratinti.
O jei tai vienintelis budas juos nuraminti?:D daug ka gydytojai rekomenduoja, bet juk nesilaikom 100proc visko ka jie sako.
aš kai gimdžiau,atėjusi seselė liepė mesti lauk,o gydytoja atėjusi pasakė,kad butinai duočiau,čiulpimo refleksas yra įgimtas,todėl reikia patenkinti vaikutį,soskutė veikia lyg migdomieji vaistai,vaikutis pamiršta neigiamas emocijas.
Daviau jau pirmą dieną, kitaip buvo neįmanoma, nes pienelio neturėjau 3 paras, o vaiką kažkaip nuraminti reikėjo. Personalas labai įtariai žiūrėjo, nenorėjo leist, bet situaciją gelbėjo pats žiulptukas - jis buvo permatomas ir taip juokingai atrodė leliuko burnytė, kai čiulpdavo, kad visi tiegiog susileisdavo pamatę ir jau nieko nebesakydavo. O kai pradėjau maitinti, nuo pat tos dienos čiulptuko į burną nebeima, va jau 4 mėn čiulptukas dulka stalčiui.
Aš pritariu daktarams, nes vaikas turi išmokti taisiklingai žįsti krūtį, o čiulptuką galima duoti vėliau
as daviau nuo pirmos dienos ciulptuka savo mazyliai ir daktarai mate ir sesutes, bet niekas nieko nesake..... o as net nezinojau kad ciulptuko pirma men negalima duot:(
mes irgi daveme beveik nuo pirmu dienu,maziukas buvo ramus,naktim neverkdavo,greit ismoko uzmigti,ir anksti pradejo ismiegoti per nakti:)
mes tai pat mastem kuo ilgiau neduot ciulptuko,bet teko.nes kol maitinau,pati buvau vietoj ciu;ptuko,bet paskui pasidare per sunku,nes tik kai miegodavo mamos nereikedavo,o taip istisai reikedavo but salia.kai pastebejau,kad pradejau nieko nespet,tada buvo geriausia iseitis
aš buvau kategoriškai nusprendusi vaiką auginti be čiulptuko. Tai pravargau pusantro mėnesio ir vis tiek daviau.
Kadangi maitinau pati, tai ji norėdavo, kad aš jai vietoj čiulptuko gulėčiau, nes ji privalgiusi pienuko turėdavo poreikį žįsti. Jei tik atsitraukiu iškart ima verkti, jei duodu krutinę, ji žindžia, bet pienuką pro šonus laisto.
Tai pamaniau, kad daug geresnė išeitis jai duot čiulptuką, nei pačiai vietoj čiulptuko būti.
Vos tik ji gavo čiulptuką, baigėsi mūsų vargai. Ir nevergdavo be reikalo ir labai lengvai miegučio eidavo. Pamaitindavau, čiulptuką paduodavau, į lovytę paguldydavau ir nereikėdavo nei supt, nei nešiot, nes ją čiulptukas nuramindavo ir užmigdavo.
vestina
pavasarinuke
zuika99
emiliukas
bum
simute
sandritute
nesvarbu
Shoricel