Sveika, aisku labai lemia tai, kaip vyras sako, ar erzina, ar svelniai, ar piktai, ar pasisaipo. O zinant, kad nestumas susijes su padidejusiu jautrumu, tai tu, be abejo, gali ir jautriai reaguoti. Bet tavo vietoje, man irgi keltu nerima vyro elgesys...
Bet ar tikrai viska lemia tie keli kilogramai? Ar negali priezastys slipeti giliau? Ta prasme, gal tu irzli, visa laika nelaiminga? Verti ji vis del ko nors jaustis kaltu? Gal priekaistauji? Nes manai, kad tau siuo gyvenimo momentu viskas leidziama? Labai sunku ivertinti, kai neaisku, koks jusu bendravimas...
Bet jei taip yra, nors sunku patiketi, kad jus sieja tik fizinis grozis, tai rodytu visiska jop nesubrendima, infantiliskuma, pavirsutiniskuma. Bet tai turetu pasireiksti ir kitose rityse: tai kaip masto, kaip prisiima atsakomybe uz savo veiksmus, uz savo gyvenima, kaip sugeba rupintis kitais zmonemis.
O patarimas visoms butu, kad su vyru rekia megzti dvasini rysi. Mokyti ji gerio, tureti savo kai kuriuos principus, juo rupintis. Vyrai, gal ir pacios pastebejot, visada prisitaiko prie moters. Jei moteris "augina" vyra dvasia, vyras pakyla ausciau, pervertina dalykus kitaip.
Jei moteris, esanti salia vyro burbia, niurzga, pavydi, apkalbineja drauges, kaimynes, bendradarbes - toks vyras "traukiamas" moraliskai i apacia, ir jo dvasinis pasaulis nyksta ir skursta. Tokiam vyrui nebelieka nieko sventa.
Tad, mielos moterys, siandien kiekviena atsisedam ir pagalvojam, ka galime padaryti geriau, kaip galime patobulinti musu santykius. Kiekviena diena privalote sau pazadeti, kad pasakysite kam nors (be vaiku) gera zodi ir "nurysite" viena bloga. Nutilesite nepaistenkinima, burbejima ir t.t. Jus net neisivaizduojat, kaip jusu gyvenime greitai atsiras daugiau saulytes:) Nes kokias mintis skleidziame mes, tokias pritraukiam atgal.
Oj, kaip isijauciau:)
Anonimas