visgi gerai išgirdau apie pensijas.
Vos vienas iš 20 gyventojų pritaria idėjai, kad pensininkus išlaikytų jų vaikai. Tokią nuomonę šią savaitę viešėdamas Vilniuje išsakė Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės instituto mokslinis darbuotojas Oskari Juurikkala. Kaip rodo DELFI skaitytojų apklausa, absoliuti dauguma jo siūlymą vertina skeptiškai.
Anot svečio iš Suomijos, pensinio amžiaus sulaukusius žmones galėtų išlaikyti ne visi mokesčių mokėtojai, bet jų vaikai, o jei žmonės atžalų neturi, jie visą gyvenimą galėtų kaupti lėšas gyvenimo saulėlydžiui, nes nepatyrė išlaidų augindami atžalas. O. Juurikkalos nuomone, esama socialinio draudimo sistemą yra beviltiškai pasenusi ir ją turėtų pakeisti kartų solidarumas, formalaus pensinio amžiaus atsisakymas bei lėšų kaupimas senatvei.
Paprašyti įvertinti idėją, kad pensininkus galėtų išlaikyti jų vaikai, 92 proc. iš 5,3 tūkst., dalyvavusiųjų apklausoje, sakė tokiam siūlymui nepritariantys. Vos 5 proc. pažymėjo priešingai, dar 2 proc. neturėjo nuomonės.
Laisvosios rinkos instituto diskusijoje apie socialinės apsaugos reformą dalyvavęs O. Juurikkala kalbėjo, kad esama socialinio draudimo sistema, kai dirbantieji moka mokesčius, o iš jų išlaikomi pensininkai, yra beviltiškai pasenusi ir neatitinka šiandienos iššūkių, pavyzdžiui, išsivysčiusių visuomenių senėjimo. Šias problemas esą geriausia galėtų išspręsti trys esminės pertvarkos: formalaus pensinio amžiaus atsisakymas, kartų solidarumas ir kaupimas.
„Vaikai remia savo tėvus, kai šie pasensta, ir atiduoda skolą už paramą, gautą jiems augant. Tai yra tradicinė socialinio draudimo forma. Reikia pabrėžti vieną dalyką, kad kai mąstome apie šeimą mūsų visuomenėse, kai žmonės turi mažai vaikų, galima pradėti manyti: ne, iš to nieko neišeis, per daug rizikos, vaikai gali mirti. Bet reikia prisiminti vieną dalyką – kiti šeimos nariai praplečia šeimą. Tai natūralus rizikos valdymas tradicinėje socialinio draudimo sistemoje“, – pasakojo knygos „Pensijos, demografija ir gerovė“ autorius.
„Aišku, ne visi žmonės privalo turėti vaikų, bet, kita vertus, jei tu neturi vaikų, turi daugiau lėšų taupyti senatvei, todėl šie dalykai papildo vienas kitą“, – pridūrė O. Juurikkala. Jo tvirtinimu, tokia sistema būtų naudinga, nes šeimose žmonių santykiai taptų artimesni, pati šeima sutvirtėtų, geriau būtų žinomi senatvės sulaukusio asmens poreikiai, be to, žmonės būtų motyvuojami auginti daugiau vaikų.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia nesuprantąs, kodėl sistema, kai vaikai išlaiko tėvus, yra geresnė nei perskirstymas per „Sodros“ biudžetą. Jo nuomone, dabartinė sistema yra gana gera, nes bent iš dalies išsprendė skurdo problemą.
Panašios pozicijos laikosi ir socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, kuris sako norįs, kad jo pensija ateityje priklausytų nuo turėtų pajamų, kaip yra dabar, nes, pavyzdžiui, jei atžaloms gyvenime nesiseks, jis bent neturės kentėti skurdo.
emiliukas
geiza
Fausta
sandritute
Imbiere
Anonimas
Jaudrute