Laaabai pazistamas jausmas :),tuomet as maniau,kad man vienai tokios psichologines "problemos" su savim :)),pasirodo ne.Dabar manau,kiek atsimenu,kai man jau toli grazu nebe 18.. :),ko gero labiausiai tas nerimas buvo del to,kadangi mes saugojomes naturaliu budu..,o tai kaip zinia nebuvo pats saugiausias variantas,nenorint pastoti.Bet tas nerimas,po kiekvieno karto,mazejo ir ko gero,po metu,galutinai atsipalaidavau :))).Jei jus saugojates tokiu pat budu,gal ir tas nerimas del to.Jei tai konkreciai trukdo jau gyvenime,siulyciau pasidometi papildomomis apsisaugojimo priemonemis.Tai padetu tikrai atsipalaiduoti ir megautis artumu.Arba tiesiog tavo gyvenime yra ivairiu situaciju,kaip sakykim,partnerio nevisiskas pasitikejimas,nebaigti mokslai..,,jog tu galima pastojima prilygini siuo metu gyvenimo katastrofai...Vienintelis patarimas siuo atveju,tiesiog tegu praeina daugiau laiko ir manau,tu susitaikysi su naujais,stipriais pojuciais savo gyvenime.
geguziukas