• 15ats.

    Nenoriu myletis, kaip persilauzti?

    Laba diena, norejau pasidalinti savo problema, gal turesit kokiu patarimu, o ji yra tokia kad nebenoriu santykiauti su savo vyru, as ji myliu, neissivaizduoju gyvenimo be jo, bet kai ateina ta akimirka as tiesiog nustumiu ji, nes nenoriu sexo (suplanuojam ka nors romantisko ir nieko), o ji tai lb skaudina, kartais net pamasto kad isduodu ji su kitu (tikriausiai ir as taip mastyciau), bet tikrai manes niekas kitas nesuzavejes. Abu lb norejom vaikelio, kai iskilo tikimybe, kad galiu buti nescia, supratau kad dar nenoriu, jis manes klausia kas vyksta, nei meiles, nei sexo, nei vaiku nenoriu, as nz kas yra man. Siulo eiti pas psichologa, nes tai nera normalu. Patarkit man, nes nz ka daryti, bijau kad neissiskirtumem, bijau, kad pas kita nueis, bet kaip persilauzti? Man visa gyvenima problema su sexu, niekada jo nenorejau

    mari25IntymuĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 5

    Jei jau visada turėjai problemų,matyt esi patyrus vaikystėj ar paauglystej traumu.Ir tai velkasi iki šiol.Nes jei myli žmogų ir jo negeidi,tai čia nenormalu.Manau nedelsk ir eikit pas gydytoja,nes bus dar sunkiau ateityje.Sėkmės.

    raganaite

  2. 3

    Tikrai vertetu nueiti pas psichologa kitos iseities as cia nematau juk specelistas patartu geriausei o laukti ir tikketis kad kazkas pasikeis savaime manau yra beviltiska.
    sekmes jums gal bus viskas gerai.

    mamyciuke

  3. 3

    man taip buvo po gimdymo,praejus dvejiems menesiams atejo laikas jau myletis,vyras to labai norejo o as paniskai bijojau,kai atejo visas laikas suarteti nustumiau ji ir pradejau verkti,vyras isigando,pasnekejom abu,jis mane suprato,bet po to pati pagalvojau kiek as bijosiu,dariau tai nenoredama,sunku buvo,skaudejo siek tiek,bet aukotis reikejo,po to persilauziau ir viskas gavosi savaime.buk kantri mes moterys jau tokios esam.stipribes tau;-)

    Brige88

  4. 2

    na man panasiai buvo bet po gimdymo viskas susitvarke o kontraceptines nora gal siek tiek ir padidina;)na bent jau man taip atrodo ir beje kazkur buvau skaiciusi jog buna taip moterim iki gymdymo jog nenori sekso o po gymdymo viskas susitvarko i geraja puse

    simka

  5. 2

    Manau kad tau labiau vertetu nueiti pas seksologa,jei turi galimybe,nes manau kad Lt si paslauga yra mokama,be to jei beveik visa gyvenima nenori sekso tai gal taip yra del tavo kazkokiu vidiniu kompleksu o gal kompleksuoji del savo figuros ir t.t,o gal tavo vyras nemoka taves sujaudinti ar daro ka nors ne taip ,SEKMES

    karmelita

  6. 2

    Va va, kas čia pasidarė su moterimis... Mano žmonai tas pats... Patariu tikrai kreiptis pas specialistus... Mari, patikėk, sakau kaip vyras kuris turi tokią žmoną kaip Tu, taip gyventi beprotiškai sunku... Va šiandien dar pagalvojau gal hormonai čia kalti, kažkur skaičiau kad vartojant kontraceptines tabletes, lyg ir poreikis seksui atsiranda (bet tik pletku lygyje) Gal merginos, kurios vartoja geriau pakomentuos poveikį...

    Modernusis

  7. 1
  8. 1

    turiu ir as panasia problemą, todėl nagaliu palaikyti normalių santylių su vyru, nes man buna šlikštu, tai manau kad bėdos iš vaikystės, kada tėvai smerkė santykius, arba gal koks berniukas buvo ižeidęs bei bandęs ''pakankinti'', todėl net nežinau kas gali padėti šioje bėdoje, reiktų labai švelnaus ir dėmesingo vyro, kuris nepultų kaip koks bulius, o ramiai prie žvakių šviesos mokėtų apsukti galvą, dovanoti dovanas, ir kitaip pamaloninti.

    vinipukas

  9. 1

    Jei is tiesu myli ta zmogu,nenori jo prarasti - turi pati pasistengti. Fantazuok.Imkis iniciatyvos, nesvarbu ,kad nenori jo.Eigoje, ziurek ir susijaudinsi. Zinoma,eiti pas psichologa,paprastas patarimas. Bet kiek gali, pati turi pasistengti, per nenora, bet daryk.O gal atrasi kibirkstele! :) Sekmes. :)

    Linute39

  10. 1

    Na suprantu,kad pas psichologą ne labai norisi eiti su tokiom subtiliom problemom.Bet jei nori išlaikyti vyrą,šeimą,vertėtų.Tuo labiau jei jis ir pats pasiūlė,vadinasi rūpinasi,myli ir nori spręst problemą,kitas gal tiesiog spajutų ir susirastų kitą.Gal galėtumėt jei turit galimybių ir abu pas šeimos psichologą apsilankyt.Ir pati šiaip gerai apgalvok kada būtent taip tau prasidėjo,kokia būtent mintis tave priverčia visgi atstumti vyrą?Ar įsivaizduoji kaip tau būna negerai ar kažkas panašaus.Gal vertėtų pasikalbėt atvirai su mylimu vyru apie pačią mylėjimosi eigą,gal pagalvok kaip norėtum,kad tai vyktų...Manau,kad jūsų problema tikrai yra išsprendžiama,tik reikia pasistengti ir būti atviriems vienam su kitu.Linkiu didėliausios sėkmės:)

    Vilmiene