Ar bijote vienatves?
Gal gimus leliukui sis jausmas visiskai isnyksta,,?
Gal gimus leliukui sis jausmas visiskai isnyksta,,?
Ne nebijau.Ji taip pat turi savo privalumų.Mane aplanko įkvėpimas kūrybai.Ir dar- yra toks dalykas kaip vienatvė dviese...
ne nebijau labai daznai bunu viena na dabar aisku su mergyte
Dabar net susimaščiau, kad jau labai seniai kada ir besijaučiau vieniša. Net tada, kai būnu viena, šis jausmas manęs neaplanko. Galiu pasakyti drąsiai, kad tikrai nebijau vienatvės, nes vidumi esu labai nepriklausomas žmogus. Turbūt todėl ir nėra to poreikio, kad kas nors būtinai būtų šalia.
Labiau bijau pasenti nei vienatves,nors ir vienatve nera geras dalykas nesmagu kai namuose nebegirdi jokio triuksmo.
Vientave baisus dalykas,paniskai bijau,ypac senatvej daznai jos neisvengiama
Bijot gal ne bijau, priprantama prie visko. Bet tikrai vienatve nesizaviu. Labiausiai bijau jausti vienatve senatveje..
Apskritai paėmus, vienatvės bijau. Taip įpratau prie amžino šaršalo, kad "išprotėčiau", jei aplink pasidarytų tylu.
kazkaip dar negalvoju apie tai. nes dabar turiu seima taigi neesu viena. o apie senatve irgi nesinori galvot. vienatves manau visi zmones bijo
kazkaip apie tai negalvoju, nes esu isitikinusi,kad neliksiu vienisa... nors aisku negali but garantuotas.
vienatve turbut kiekviena baugina,nesvarbu ,kad pasigimdai kudiki,tai dar nereiksia ,kad jau niekad neliksi vienisas,Dievo keliai nezinomi, gali sugalvot ir pasisaukt kudiki pas save...
siuo metu nesijauciu vienisa ir negalvoju busiu ar nebusiu tokia,dziaugiuosi sia akimirka, nes zmogus negali zinot kas bus ateityje,todel pats geriausias malonumas yra megautis gyvenimu sia akimirka,siandiena
Nebijau, ir nesijauciu vienisa. Esam seimoje tryse, tai tikrai negali buti vienisas :)