Prašau patarimo. Prieš 7 metus įvyko avarija (ne aš vairavau) ir nuo to laiko labai bijau vairuoti mašiną, o dabar atėjo toks laikas, kad reikia pradėti važinėtis su mašina. Kaip nugalėti baimę? Kaip prisiversti sėsti už vairo? Gal kas buvo susidūręs su tokia situacija?
Buvau as padariusi nedidele avarija, iki siol bijau vairuoti, bet vairuoju, kaskart kai sedu uz vairo kojos dreba.Bet zinau, kad reikia, mama i kaima nuvesti ir paciai i parduotuve nuvaziuoti kai vyras dirba, tad drebanciom kojom iki sio vazineju o avarija jau padarius pries 5 metus
man buvo panasiai, tik neavarija, o baisi baime buvo vairuoti ir nevairavau nuo teisiu gavimo apie 8 metus. Is tikruju buvau ir pamirsus visai vairuoti:)) Bet kai ejau i pokalbi del darbo, busimam darbdaviui paklausus - ar vairuoju? Net nesuabejojus atsakiau taip, nes ta darbo vieta buvo tiesiogiai susijusi su vairavimu. Pasakiau taip, nes jeigu buciau pasakiusi ne, buciau tiesiog nepraejusi i kita etapa:)) Bet kai laimejau konkursa - nebuvo kur detis, keldavausi 6 valanda, 7 valanda kiekviena ryta su instruktoriumi vairuodavau. Praejo baime per 1 menesi kazkur:)) nes nebuvo kitos iseities. Taip, kad manau siaip baime nepraeis, reikalingas tik kazkoks veiksnys, kuris itakotu tai. Arba reikalinga stipri valia - sesti ir vairuoti. Aisku geriau butu pradziai su instruktoriumi, tik ne su vyru ar tete:)) nes svetimas zmogus - nesauks, neaiskins, kad kazka blogai darai piktai:)) o tiesiog ramiai pasakys, ka reikia daryti. DIDELES SEKMES. Parasyk ar pavyks iveikti ta baime:)) TIKRAI TIKIU, kad tau pavyks tik butinai pamegink:))
Galvoju,kad ta mano baimė tokia didelė,kad šios avarijos pasekmes jaučiu iki šioliai.Bet,tikrai stengsiuosi nugalėti baimę ir pradėsiu vairuot mašiną,tikiuosi pavyks...
Sveika, o tu labai po truputi pradek vairuoti, ten, kur masinu maziau arba kai maziau. Geriausia, kad salia butu zmogus, kuris padrasintu. Mano draugei taip buvo, labai bijojo vaziuoti, taciau as viena akrta i autobusa velavau, paprasiau, kad iki stoties paveztu, tai ji drebanciom rankom vairavo, o as drasinau visa kelia. Sako, kad grizo visa slapia nuo streso, bet kita karta jau ne taip bijojo, o po metu is viso beveik drasiai vazineja:)
Žinau,kad reikės pradėti vairuoti mašiną,bet vien pagalvojus bloga darosi,kažkokia fobija pasidariusi.Ačiū už padrąsinimus ir patarimus
Nemanau, kad taip bus, kad imtum ir nebebijotum. Tad nereikia stengtis nugaleti baimes, reikia su ja susidraugauti :). Pritariu Sandrai, nors ir bijai, turi imti ir vaziuoti, nes reikia.
O del avariju. Tai visko visiems pasitaiko. Maziau apie jas galvoti reiktu. Nes jei taip galvoti, tai geriau tada nosies is namu nekisti (nes yra tokiu, kurie be proto vazineja).
Ačiū Gerda už gerus patarimus,
palinkėjimus ir padrąsinimus...;-)
esu padarius pora avariju viena ne dle mano kaltes avarija nebuvo ziauri siek tiek galva susitrenkiau ir masina sulamdyta, kita diena kazkaip nebijojau net neturejau tokios minties kad bijau vairuoti :) po metu gal daudiau su draugais ilekem y griovi su pusnim, svelniai nusileidom, :) kai mus istrauke namo visvien reikejo parvaziuot darugei stresas, na o man tai ne nusiraminau ir ramiai gryzom namo :) cia tikriausiai dle mano didelio noro vairuoti, as kai vairuoju atsipalaiduoju tai pats megiamiausias mano uzsiemimas :)
tikiuosi atsikratysi savo baimes o y vairavima paziuresi kitaip, o tu savo baimei parodyk kad Tu esi geresne vairuotoja uz ta kuris padare avarija. Sekmes uz vairo.
turejau as ir nemaza avarija,kaskuri laika tikrai vengiau vairuot,o paskui savaime taip isejo reikejo i darba,kito pasirinkimo nebuvo
as po avarijos ilga laika nevazinejau, bet veliau, kai gyvenimas priverte, teko vel sesti uz vairo. Ir tiesiog peržengi kažkokią ribą ir viskas. Baimės nelieka.
sandra
Gerda
debesėlis
elka
Ausra
katikee
sandi
Jorkaile