sveikos mamytes musu seima istiko krize ruosiam skirybu popierius.skiremes taikiai be piktumu sutarem kad tiesiog mum keliai nesutampa,bet kodel taip blogai jauciuosi nieko nesinori daryti rankos nekyla norisi verkti iki nukritimo.realiai suvokiu kad abiem bus geriau tik taciau negaliu saves priversti ji pamirsti.gal kuriai taip buvo is jusu gal turit kokiu patarimu kaip baigti ta beprasme agonija?
man taip pat buvo.as po skirybu 1 menesi depresavau, raudojau kiekviena diena ir nakti. i darba eidavau visiskai nemiegojusi. surukydavau po 2 pakelius cigareciu. na zodziu buvo klaiki situacija, bet viena diena suvokiau kad reikia gyvent toliau. nustojau verkusi, prisipirkau daug nauju drabuziu, nuejau i kirpykla, pakeiciau sukuosena. dariau viska kad tik pakeisciau savo gyvenima. kadangi mano vyras mane paliko del kitos moters, tai siekiau to, kad buves vyras mane pamates gailetusi kad mane paliko ir man pavyko jis grauze nagus, bet buvo per velu :) nereikia pasiduot depresijai, reikia galvoti kad pradedi nauja gyvenimo etapa :) didziules sekmes tau laikykis:)
Man nebuvo taip, bet manau, tave toks jausmas kamuoja dėl tos nežinomybės, kuri tavęs laukia. Juk dabar turi patikti beveik viską kas buvo taip nusistovėję ir lyg ir stabilu. Įtariu, kad skyrybų iniciatorius vyras(na gal aš ir klystu). Bet žinok, visada sunku kažką palikti ir pradėti naują.
Kažko įpatingo dėl to patarti negaliu. Tiesiog turi pragyventi šį sunkų laikotarpį. Su laiku tikrai darysis lengviau. Todėl noriu palinkėti tau stiprybės ir sėkmės tavo naujame gyvenimo etape.
reikai tik laiko..as po 6 metu buvimo kartu issikyriau..ir man ji pamirsti padejo tik laikas..jau trys metai nuo sito parejo..o dbr esam tarytum svetimi zmones..prasilenkiam eidami ir tiek..mes bendru vaiku kartu neturejome..o tu gal tiesiog nueik pas gera psichologa..
labai gaila kad jums taip nutiko ir visiskai yra suprantama tavo reakcija,asaros,juk tikejai kad sutikai savo vieninteli mylimiausiaji,tuoketes kupini svajoniu apie laiminga ateiti,o viskas sugriuvo..taip ir turi buti,turi isliudeti,issiverkti,tik neuzsidaryk,nekaupk visko savy,asaros po truputi nuplaus ta nuoskauda,galvok kad gyvenimas ties tuo nesustojo,juk yra maziukas,jis tavo stimulas gyventi toliau ir nepulti i depresija.tam reikia nemazai laiko,gal net metai praeis kol istengsi apie tai be skausmo galvoti,bet tikrai pavyks! to tau ir linkiu..
Zinau kaip taip be galo skaudu, pati ne taip ir seniai issiskyriau. Tiesiog is visu jegu stenkis masyti pozityviai, kad ir kaip kartais tai atrodo neimanoma, galvok apie ateiti, kurk planus ir stenkis juos igyvendinti, jei turi vaika, tai juk tik dar didesnis postumis nepasiduoti ir eiti i prieki. Tikrai atsiras zmogus kuris bus vertas buti tavo vyru ir taip pat bus geras tetis tavo vaikui ar vaikams. Zinau kad dabar skaudu ir sunku bet laikas tikrai gydo zaizdas. Stiprybes tau!
paleisk ji ramiai ir be emociju ' vadinasi jis turi kita , kazkuom atsibodai
uzjauciu tave. mes su vyru oficialiai neissiskyre, gyvenam kiekvienas savo gyvenima ir tiek. dabar jis uzsieni. badziau kalbetis apie seimos atnaujinima, taciau jis net i kalbas nesileidzia. yra 2 paneles musu. is pradziu buvo sunku, taciau pradejau deti sau galva mintis, jog tai ne mao zmogus, kad ateis laikas ir sutiksiu savaji. suprantu ka reiskia asaros ir kartu praleistas laikas. skaudu... taciau pagalvok ar verta del to sitaip sielotis? geriau savo sielvarta paversk dar didesne meile vaikuciui ir paciai pasidarys lengviau. nenuleisk ranku. mes moterys esam stiprios ir negalim gyvenimo juodose dienose pasiduoti. visame kame izvelk bent trupineli gerio. linkiu tau stiprybes visokeriopos.......
jau pervelu jau popieriai nunesti o siaip ir pati daug maz apsipratau kaip pagalvoju gal ir gerai negu taip kaip buvo barniai tyla namie po men ir daugiau nekalbadieniai kam to reikia pragyvenau va men ir zinokit tiesa pasakysiu pradzioje buvo labai sunku verkiau grauziausi gal ka netaip dariau o dabar viskas jau aprimo pandau ieiti i gyvenimo vezes is naujo tik be jo jau ir siaip atvirai pasakius pakilo noras stenktis but graziai laimingai puostis ka priestai buvau kelis metus pamirsus tiesiog buvau nusivylus namu seimininke :) o dabar suvokiau kad pirma reik myleti save but laiminga ir kurti viska is naujo o kai busiu as laiminga bus ir mano mazas zmogutis laimingas.juk nei as pirma nei paskutine kuri skiriasi na ir kas kad sunus tevo nematys juk nedrausiu jiem abiem matytis aisku jei tik jam tevui paciam bus to noro vaika matyti.as manu jis daug ka praranda nes nematys kaip mazas sunus auga kai ismoksta graziai kalbeti ar pats savarankiskai pavalgyti :)mergaites reikia dziaugtis tik tuo kad nera to blogo kas i gera neiseina geriau viska anksciau uzbaigti nei buti per prievarta mylimas o tada tokia ta ir meile ir gyvenimas buna nekoks.
siulyciau dar neskubeti nesti popieriuku. dar palaukit. dazniausiai po "laukimo" 50 proc. dar islieka seimomis.
manau pades geri draugai, bendravimas, jokiu budu negalima buti vienai, nes gali uzpulti depresija.
avijada
trejetukas
nade
sandritute
Yuki
Anonimas
ausra2
juratelex1
gintarep
vinipukas