mano toks brolis. ir čia nėra auklėjimo padarinys,kaip kažkas rašė, nes visus vaikus mama auklėjo vienodai - sesė su aukštuoju ir dirbanti sėkmingai, aš irgi ne iš blogųjų, o va brolis - toks kaip jūs aprašėt... sakytum neišsilakstęs, paauglystė ir pan. bet čia jau reikia kažkokių priemonių imtis.. tik nežinia ko - išmesti iš namų ant savo sprando - juk nė viena mama nenori taip elgtis su savo vaiku, užtat ir kenčia..bandyti gražiuoju nepadada, bloguoju - sako kad nemyli... viskas priklauso nuo pačio sūnaus noro kažką keisti, jei jis jo neturi ir nieko nenori daryti kad būtų visiems geriau, tai jau reikia išprašyti, manau, lauk. gal pamatys kaip yra sunku šiais laikais ir pasikeis. blogiausia kad nežinai o tikėtis - ar kad viskas baigsis gerai, ar kad bus dar blogiau... mes taip ir gyvenam jau 4-5 metus, - mes su broliu, mama - su sūnum, prie kurio turi taikytis, jei tik nori turėti jį... aš tik užjaučiu jus, kad taip yra sunku, visi nervai ir visa sveikata kenčia... gal jūs būsit ryžtingesnė nei mano mama ir mes ... turbūt neturit vyro šalia? čia yra blogiausia - kai nėra vyriško palaikymo ir aišku, vyriško kumščio...