Ar buvot laimingos ir pakyletos vaiksciodamos su nesciu pilveliu?Ar dabar jau turedamos savo mazylius, pasiilgstate to laiko ?
As pasiilgstu savo nescio pilvelio:) aisku be galo myliu ir dziaugiuosi gimusiu sunum, bet likusi dar kazkokia nostalgija tam laikui, kai buvau nescia. gal del to, kad gerai jauciausi ir nestumas buvo lengvas aciu dievui. patikau pati sau :) o kaip yra jums dabar, kai jau supuojate savo maziukus ar jau nebelabai maziukus ant ranku? :)