Gal nebuvo, kam girtis, bet neteko diskutuoti, kiek mano, kiek tavo priaugo. Mano sūniukas dičkis ir rubuiliukas, nors gimė 3360. Iki pusės metų maitinau pati ir jokio papildomo maistelio ar gėrimų nedaviau. Augom kaip ant mielių ir pusės metų svėrė virš devynių kg... Aš kaip tik bijau, kad nenutukinčiau, tai dabar mums greit vienuolika mėnesių ir neduodu jokių greit paruošiamų košių... Būtų labai patogu rytą kokios hippi,nės košelės užplikytė, bet gydytoja sako, kad maniškiui penėjimo nereikia... Tai valgom rytais jogurtuką, varškytę, kiaušinį putpelės išverdu... Man gražu, kai ir kiekvienai mamai, sveikas vaikas. O sveikas - tai nenutukintas ir, aišku, nepaliegęs. Ir šiaip, manau, daug lemia genetika. Juk ir mes, suaugę, vienas stambus, kitas lieknas, vienas aukštas, kitas... Pasidžiaugt daugeliui priimtiniau storuliuku riebuiliuku, tas barankėles suskaičiuoti, bet man nepatinka, kai mano vaiką svetimi nužiūrinėja ir aš jų džiaugsmą ignoruoju. Mažas dar. Kai mokės suprast, ką sako ir atsakyt galės, tegu bendraus, o kol kas tegu auga sveikas ir laimingas, mamos globojamas. Ir dar, manau, ne tik vaikiuko dydis svarbu, jo mimikos, jo šypsena