Po gimdymo viskas ne taip, kaip tikejausi: tapau labai irzli, vis nepatenkinta vyro elgesiu (ieskau priezasciu susipykt), nebesisypsau, o pries pora dienu, kai pabandem myletis, as net apsiverkiau (bjauru kazkaip)....Gal kam taip buvo?

13ats.
Po gimdymo viskas ne taip, kaip tikejausi: tapau labai irzli, vis nepatenkinta vyro elgesiu (ieskau priezasciu susipykt), nebesisypsau, o pries pora dienu, kai pabandem myletis, as net apsiverkiau (bjauru kazkaip)....Gal kam taip buvo?
gintaremiliSavijauta po gimdymoĮsimintasĮsiminti

1
čia dėl miego trukumo ir dėl gyvenimo pasikeitimo, man irgi taip buvo, nes vaiksciojau kaip robotas, nesugebejau net pavalgyti, nes viskas nauja, viskas nesuprantama. Turetu seimos nariai tau labai padeti, bet jiems sunku suprasti gal.
vinipukas
1
Svekinimai susilaukus savo stebuklėlio.Na žinok manyčiau viskas čia pas tave yra normalu.nesakau,kad visoms taip būna,bet tikrai neretai.Aš pradžioj taip pat buvau labai irzli-trūko miego,poilsio,galų gale,o ant ko gi pyktį išliesi greičiausiai-ant to kas arčiausiai,kas šalia.Na mano vyras buvo kad jau ir pyko,bet suprato-juk nelengva įeit į tas mamytės pareigas,o jei dar mažylis neramus...Man asmeniškas viskas atsistojo į savas vietas savaime.Kai mažylė jau leisdavo pamiegot normaliau,kai įsivažiavau į šiokį tokį ritmą.Tai buvo praėjęs koks mėnuo nuo gimdymo.Bet pas mus taip sutapo,kad ir vyras tuo metu žiauriai daug dirbo,mažokai būdavo namie,o kai grįždavo tenorėdavo ilsėtis,dar man reikėdavo padėt,tai apie lovą kažkaip nelabai ir pagalvodavom;)Bet dar praėjus kiek laiko atsigavom abu ir po truputį atgijo ir trauka vyrui,aišku buvo baisu,nes bijojau kad labai skaudės,bet viskas priklauso nuo tarpusavio atvirumo,vyro supratimo ir švelnumo.Tiesiog patarčiau pbandyt kontroliuot kažkiek save,valdytis,kuo mažiau išsiliet ant vyro,pasikalbėt su juo,paaiškint,jei nesupranta,kad tau sunkoka,kad reikia laiko.Nepergyvenk-jei esat tikra mylinti šeima-viskas susitvarkys.Sėkmės:)
Vilmiene
1
taip pat kuo didziausi sveikinimai.man taipogi taip pat,nors mazyliui jau metukai.tiesiog kasdien ieskau prie ko prisikabint,nors po to galvoju,kad nereikejo.tai stengiuos but ramesne,nes matau,kad ir jam sunku,kai as tokia:)
nesvarbu