Moterys ,praejusios sita kelia gal papasakosit kaip tam pasirizti pragyvenus kartu 4metus,susilaukus bendro vaikelio ir vis dar mylint vyra,kuris to jau seniai nebevertina,ir nebegerbia.Kaip jus tai padarete,kaip pasakete iseinu'?kur ejote?ar ieskojote ,,pamainos ,,jam pamirsti ir viskam kas buvo?aciu.
mes su vyru pragyvenom 12 metų nesusituokę, susilaukėm 2 vaikų, kuriems dabar jau 11 m. ir 9 m., mūsų gyvenime buvo visko, po 12 bendro gyvenimo metų nusprendėm susituokt ir štai nuo vestuvių praėjus vos 1 metams tvarkausi skyrybų dokumentus, visą tą laiką galvojau, kad aš jį myliu, bet tai tebuvo tik prisirišimas prie žmogaus, saugant šeimos vertybes ir dabar tikrai galiu pasakyti, kad neverta aukotis saugant šeimą arba gyventi vien dėl vaikų, vaikai greitai užauga, o mes liekame vienos
jei tikrai matai kad nieko nebus, jei jau neverta jam sakyt kas yra ir pan, tai aisku geriau butu iseiti jam arba tau, kuri laika tikrai bus sunku jausies vienisa, nieko nesinores ir pan, bet uztat kaip palengves ateity...
kristale viskas priklauso nuo vyro ir nuo situacijos. maniskis kai dirba gryzta toks pavarkes kad jis tik nusiprausia, pavalgo isijungia koki filma ir i lova. bet kai jis viska daro mes bendraujame ir kalbames. ir dar viskas priklauso kiek ir kokio demesio nori moteris.
o gal tau buna tokiu liudnu akimirku, kai jautiesi pamirsta nevertinama, truksta vyro demesio silumos. man ir taip pasitaiko, tada atrodo kad manes nevertina, kad mazai su manim bendrauja. mes pastoviai snekames maniskis kai dirba maziau demesio man rodo nes gryzta po 12 val darbo pavarges, nori pats ramiai atsipalaiduoti pabuti. o kai buna namie tai as sulaukiu pakankamai demesio, man visur padeda, o ypac dabar kai yra vaikelis. gal ir jums taip pat. o jei rtaip jautiesi nuoklkat, tada aisku nekentek, susikursi gyvenima toki kur busi laiminga.
o tai geriau mylet zmogu kuris taves ir nebepamils, ar iseit ir galbut atrast zmogu kuris del taves paauli paaukotu....kaip sakant nenori-nereikia, noresi-nebus....jei vyras taves nevertina, kodel tu turi kas dien tai kenteti? tikiu kad sunku...labai tave palaikau, kad ir ka pasirinksi daryt, bet manau, kad geriau liudet kad ir metus del issiskyrimo, nei visa gyvenima jaustis nepilnaverte ir nemylima moterimi :) sekmes tau
na pas mus santykiuose su vyru buna visko ir pykstames ir iseit noriu,nepasiryztu,pakenciu ir vel gerai viskas,bet...man smagu ziureti kaip jis myli musu dukryte,kaip zaidzia su ja,kaip ji dziaugiasi kaip jis gryzta is darbo,as negaleciau atimt is jos to dziaugsmo,malonumo augt su teciu,del jos ir pakenteciau,nors pas mus nera labai blogai...manau tau tikrai praeis,gal tikrai cia pogimdyvine depresija,palukek siek tiek pries priimdama svarbu sprendima ir sekmes tau...
pagalvok geriau kaip padryt, kad tave vertintu. jaigu myli - turi kovot. Maziau gailiscio sau daugiau galvok apie vaika, kaip jam gerai
anenija
Anonimas
wiktoriuke
natita785
Aksana