Labas vakaras mamytes, kaip jus manote ar reikia drausti abortus ir priimti istatyma issaugoti visas gyvybes? Ar tai nera vyro ir moters asmeninio gyvenimo pazeidimas? Kodel kazkas turi nuspresti uz pacia moteri? Uz ka auginti tuos vaikus?
o as esu uz abortus!!!na sueskite dabar mane:))zinoma, kad nieko nera svarbiau uz gyvybe, uz iekviena maza, gleznuti ateinanti leliuka i si pasauli, bet jus tik pagalvokite kaip prisipildys vaiku namai, kai uzdraus abortus, prades juos daryti nelegaliai, kiek bus komplikaciju ir gal net mirciu...kiek situaciju buna, kai mama negali isauginti vaikelio ir dar simtai situaciju kai atliekamas abortas...nereikia buti tokioms kategoriskoms, kad tai tik gyvybes nuzudymas ir nieko daugiau, tai seimos teise rinktis, ju gyvenimo planavimas...
Jei uzdraus abortus, suklestes "gyvybes langelis".Padauges tik nelaimingu, likimo valiai paliktu vaiku.
as zinoma esu uz gyvybe,pati auginu netyciuka,bet mylima be galo:) bet nemanau kad reikalingi tokie vienpusiai istatymai,yra visokiu situaciju gyvenime,kada abortas yra pateisinamas,kada yra gelbejama mamos gyvybe,kai buna apsigimimas didelis,kai moteris buna isprievartauta...manau uzdraudus abortus pas mus,moterys kurios tikrai negimdys,arba vaziuos darytis kitur,arba darys tai nelegaliais ar net pavojingais budais..
As pries aborta, bet jo usdrausti nereikia yra tokiu moteru kurios del savo sveikatos turi ji pasidaryti.
issaugojimas.
Nesu ziurejusi filmu, tik nuotraukas esu maciusi, kaip atrodo vaisius po aborto... Verkti norisi prisiminus tai. As pati esu dariusis aborta, kai buvau jauna. Buvau apsisprendusi gimdyti, bet mama priverte. Sake, kitaip galesiu eiti po tiltu su savo vaiku gyventi, kad gedos jai pries zmones nedarysiu... Nes to vaikucio tevelis gyveno labai toli nuo Lietuvos, ir nebutu mums buve sansu buti kartu. Sake, kad nepades man niekaip, ir t.t... Labai issigandau, todel ir sutikau... Kokius du metus po to gyvenau, lyg nieko nebutu nutike. Informavau vaiko teva, ka padariau. Beje, mes net nedraugavome. Tik po keliu metu viena vakara pagalvojau, kad mano vaikui butu jau beveik dveji metukai, ir labai labai verkiau... Tik tada samoningai suvokiau, kas is tikruju nutiko...
Pries keleta metu nuejau pas kuniga, norejau misias uzpirkti. Galvojau, bent tiek galiu padaryti. Bet kunigas pasake, kad dabar tas vaikutis yra angeliukas, ir kad uz ji nereikia melstis.
Nezinau kaip kitos gyvena po to, kai pasidaro aborta, bet as kartas nuo karto apie tai prisimenu, galvoju, kiek dabar butu mano vaikui metu, ir buna taip liudna... Manau, panasios mintys mane aplankys visa gyvenima.
Labai dziaugiuosi, kad dabar turiu sunu. Jo susilaukiau praejus 7 metams po to nutikimo... Siuo metu jam yra 10men. Labai grazus ir sveikas berniukas :)
Gerai anksciau budavo, kai nebuvo jokiu apsisaugojimo priemoniu, moteris per gyvenima ir po 10 vaiku pagimdydavo, ir apie abortus nebuvo net minties. Aisku, is kitos puses gal ir nelabai gerai, kad nebuvo apsisaugojimo priemoniu, nes kai seimoje budavo per daug vaiku, tai nepasiturincioms seimoms budavo sunku isgyventi... O dabar visokiausiu apsisaugojimo priemoniu pilna, net tokiu, kurios naudojamos jau PO ivykusio akto. Bet proto nera, todel veliau ir darosi abortus...
Gal tikrai reiketu, kad panasiu filmu pamatytu kuo daugiau jaunu merginu...
Kiekviena situacija unikali..Neturiu vieningos nuomones
as tapogi pries abortus bent pati tai niekados nedaryciau. bet kai kurioms reikia neisvengiamai
Aš ir už abortus, nes tikrai būna išimtinų atvejų, kai tai reikalinga, ir šiaip čia kiekvienos moters asmeninis reikalas ir nesmerkiu aš jų, matyt tam būta priežasties, ir tai ne mes vaikščiosim su kaltės jausmu o jos.
Aš už abortus. Manau tai kiekvienos moters teisė rinktis, juk gyvenime visko būna. Kai kurios pastoja po išprievartavimų, nejau reikia versti jas gimdyti vien dėl to, kad kažkokie popiežiai kurie neaišku kiek laiko celibato laikosi prieš tokius dalykus. Juk tai jau tampa moters psichologinių bei fizinių prievartavimu. O jei dar pradėsime kalbėti apie tokias, kurioms tiesiog būtinas abortas dėl sveikatos. Nejau reikia versti 12 m mergaites gimdyti, kurios dėl savo durnumo užaugt ankščiau laiko sugalvojo... Aišku esame savanaudės jei bandome spręsti ar gyventi tai gyvybei ar ne, tačiau manau būtume dar didesnės niekšės jei priverstos gimdyti, pasmerktume tu vaiku gyvenimą tikrai kančiai, gyvenimui vaikų namuose, o dar blogiau gyvenimui gatvėje ir t.t.
Lukniukas
Jaudrute
sandritute
Ermita
tikmama
Yuki
Jorkaile
rita0609
Lulu
Anonimas