Gal kas zinote, ka reiskia hemaglobino kiekis-maniskio dabar darem tyrimus tai 138, sake, kad geras, bet ka tai reiskia?

Man pirmame nėštumo trimestre buvo nustatę labai žemą hemoglobino kiekį, tai aš pasidomėjusi atradau keletą neblogų straipsnių. padariau santrauką, jei įdomu pasiskaitykite, kad vėliau išvengtume mažo hemoglobino kiekio kraujyje:

hemoglobinas – raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose - iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį. Kai trūksta geležies, gaminasi mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė.
Geležies stokos mažakraujystė pasitaiko džniausiai, ja gali susirgti kiekvienas bet kuriuo gyvenimo periodu.

Hemoglobino norma
Žemiausias hemoglobino kiekis kraujyje būna 5-7 kūdikio gyvenimo mėnesiais, kai leidžiama norma yra 110 g litre (mažiau 110 – jau laikoma mažakraujyste). Suaugusiųjų žemutinė hemoglobino norma yra 120.
Kodėl vaikams pritrūksta geležies
Žmogaus organizmas negali sukaupti geležies atsargų. Visas geležies perteklius pasišalina, lieka tik tiek, kiek tuo metu organizmui reikia. Tačiau yra vienintelis žmogaus gyvenimo etapas, kai organizmas geležį kaupia į atsargas – taip būna vaisiui paskutinįjį nėštumo trimestrą. Jis „ima“ iš mamos kraujo geležies ir kaupia ją, kad paskui gimęs galėtų eikvoti tas atsargas. Paprastai kūdikiui sukauptų geležies atsargų pakanka iki 4 mėnesių. Tačiau kai kurie kūdikiai suserga mažakraujyste nesulaukę net 4 mėnesių. Įsivaizduokite du vienu metu gimusius kūdikius. Abu gimė tokio pačio svorio, abu valgo tik savo mamos pieną, auginami laikantis to pačio režimo. Vienas jų suserga mažakraujyste, o kitas – ne. Kodėl? Gal polinkis į mažakraujystę užkoduotas genuose ir jei jau lemta, tai vaikas ir susirgs? „Iš tikrųjų genai čia nieko dėti. Tikroji kūdikio mažakraujystės priežastis slypi motinoje. Jei moteris nėštumo metu pati sirgo mažakraujyste, jos kūdikis gimdamas neatsineš geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinįjį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespės ir prieš laiką gimę neišnešioti kūdikiai. Neišnešiotiems kūdikiams geležies atsargų pakanka tik iki 1-2 mėnesių“prieš laiką ir silpnas pačios mamos kraujas.

O kas nuo 4 mėnesių?
Taigi sveikos mamos sveikas vaikas gali būti ramus dėl mažakraujystės iki 4 mėnesių. Tada baigiasi jo sukauptos geležies atsargos ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems. Vieni kūdikiai auga raudonais skruostukais, o jų mamos niekada nesužino, kas yra mažakraujystė. O kiti, nors ir maitinami vienodai su sveikaisiais, suserga. Ir vėl priežastis gali būti mama, tiksliau jos pieno kokybė. Visi žinome, kad motinos pienas - geriausias maistas jos kūdikiui, tačiau kaip pakomentuotumėte štai tokią situaciją, kuri docentės L. Ragelienės darbe – kasdienybė: į Santariškių klinikas patenka 9 mėnesių kūdikis, kurį mama maitina krūtimi. Kūdikio hemoglobino kiekis kraujyje – 65. Gydytojai ieško mažakraujystės priežasties. Atlieka kraujo tyrimą mamai. Hemoglobino kiekis – 85. Toks hemoglobino kiekis vos vos patenkina pačios moters minimaliausius poreikius, o kas lieka kūdikiui? Vadinasi, pati mama, maitindama savo pienu kūdikį, pasmerkia jį mažakraujystei. „Kol kas nėra išrasta metodo, kaip padidinti motinos piene geležies kiekį. Matematika paprasta – jei maitinančios moters organizmui pakanka geležies, jos su pienu ji duos ir kūdikiui“, - sako gydytoja. Tokiais atvejais, kai žindanti mama pati stokoja geležies, jai nesiūloma nutraukti žindyti (juk mamos piene yra šimtai kitų kūdikiui reikalingų medžiagų, ne tik geležis), tačiau tiek mamai, tiek kūdikiui skiriami geležies preparatai.

Monotoniškas meniu
Tarkime, kad sveikas kūdikis iki 4 mėnesių išeikvojo savo geležies atsargas, bet paskui jų pakankamai gavo su mamos pienu, o vėliau prasidėjo primaitinimas. Kaip suderinti vaikučio meniu, kad geležies pakaktų? Šis klausimas docentė Linai Ragelienei pats skaudžiausias, nes ji kasdien mato „numaitintus“ vaikus. „Kaip galima ramiai žiūrėti į 2-3 metų vaiką, kurio hemoglobinas 30, o jis iki šiol maitinamas tik karvės pienu - vaikšto nepaleisdamas iš rankų butelio su „soske“ ir išplempia per dieną po 2 litrus pieno. Kai paklausi, ką vaikas valgo, mama atsako – „viską“. O kai pradedi smulkiai klausinėti, kas tas „viskas“, tai paaiškėja – 2 šaukštukai košės, šaukštas sriubos arba riekė duonos, kurią vaikas tik ištrupina“, - sako gydytoja. Laimė, kad geležies stokos mažakraujystė yra gana nesunkiai pagydoma – tokiam vaikui skiriama suderinta mityba, geležies preparatai ir kraujas greitai „atsistato“.
Nevalgo, nes neskanu
Mamos puikiai žino, ką nuo kokio mėnesio turėtų valgyti kūdikis, kai prasideda primaitinimas. Tačiau kaip dažnai galima išgirsti mamas skundžiantis, kad kūdikis tiesiog atsisako valgyti mėsą, daržovių košę (tokiais pagalbos šauksmais užversta ir „Mamos žurnalo“ redakcija). Gydytoja L. Ragelienė tokioms mamoms nori atsakyti – gaminkite taip, kad būtų skanu, ir kūdikis valgys: „Nors ir keistai skamba, bet dauguma dabartinių jaunų mamų nemoka išvirti košės. Kiek kartų girdžiu: „Mano vaikas nevalgo daržovių košės“. Paklausiu – o kaip gi jūs tą košę verdate? Mamos pasakoja, kad į vandenį įdeda kopūsto lapą, morką ir bulvę, išverda ir sutrina. Klausiu – o jums pačioms tokia košė skani? Sako, ne, mums ji šlykšti. Tai kodėl vaikas turi ją valgyti, ji jam irgi šlykšti. Košę reikia paskaninti pagal kiekvieno vaiko skonį – vienam reikės į košę įdėti cukraus, kitam - druskos ar sviesto, trečiam įpilti pieno. Paprastai vaiko skonis būna toks kaip ir mamos (ne veltui vaikutis 9 mėnesius augo mamos pilve ir „valgė“ tą patį, kaip ir ji). Tad košę reikia pagaminti taip, kad ji būtų skani pačiai MAMAI. Kita vertus, juk po kelių mėnesių vaikutį pasodinsite prie bendro stalo ir jis VIS TIEK pradės valgyti tai, kas skanu jums, kas pagaminta bendrame puode. Tas pats ir kalbant apie mėsą. Kai paklausiu, kaip mamos gamina kūdikiams mėsą, atsako – išverdame vandenyje ir sutriname. O ar pačios tokį patiekalą noriai valgytų? Atsako – nė už ką“. Išvada – mama gamina neskaniai, kūdikis atsisako košių ir mėsos, o alkį pasotina išgerdamas didžiulius kiekius pieno ar mišinio. Mažakraujystė - čia pat.
Tai, kad maži vaikai turi tobulus skonio receptorius, įrodo ir maitinimas ligoninėje. Kažkodėl vieną dieną ligoniukai net išgramdo košės dubenėlius, o kitą dieną – vos paknebena. Vadinais, tai virėjų pamainai nepavyko išvirti gardžios košės.
Aišku, yra valgių vaikų, kurie skaniausiai čiaumoja tą prėską daržovių košę. Žinoma, kad tokiam kūdikiui dirbtinai gardinti tos košės ir nereikia. Čia kalbėjome apie nevalgius mažylius, kurie dėl to gali susirgti mažakraujyste. Jiems grūdelis cukraus ar druskos pakenks mažiau, nei nuolatinė geležies stoka.
„Jeigu yra geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, iš raudonos mėsos - 20-40 proc. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų – tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos – agrastai, serbentai. Iš daržovių siūlyčiau kopūstus, bulves, svogūnus. Obuolių, apelsinų sultys stokojant geležies yra daug vertingesnės nei burokų sultys. Tokiam vaikui nereikėtų duoti daržovių, kuriose yra fitinų (pupelių, žirnių), nors šiose daržovėse daug geležies, bet ji blogai pasisavinama. Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties – špinatų, rūgštynių, rabarbarų (kaip tyčia, vaikai jų paprastai ir taip nemėgsta). Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, tad linkusiems į mažakraujystę vaikams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų – kefyro, jogurto. Ir nemaitinkite vaikų manų koše“, - sakė docentė.
Stiklinė žemuogių ateičiai
Mamos ir močiutės, jei galėtų, sumaitintų vaikams visas sezono braškes ir žemuoges. Tikima, kad vaikas sukaups geležies atsargas, mažiau sirgs. Teko girdėti, kaip mamos perka žemuoges sakydamos: „Šita stiklinė už spalį, šita - už lapkritį“. Deja, šviežio derliaus metu neįmanoma vaiko primaitinti uogomis tiek, kad jis paskui kelis mėnesius nejaustų geležies stokos. Geležis organizme nesikaupia, jos pasisavinama tiek, kiek reikia, o perteklius pašalinamas, tad geležies su maistu reikia gauti kasdien. Su maistu suaugęs žmogus kasdien gauna 10-20 mg geležies, rezorbuojasi 1-2 miligramai – tiek pat ir išskiriama, vyksta nuolatinė geležies apykaita.
Gydytojos nuomone, didžiausia mitybos klaida – vegetarizmas, kai organizmas negauna geležies iš mėsos ir nuolatos jaučia vitamino B12 stoką (šio vitamino yra tik mėsoje). Apsisprendę maitintis vegetariškai, turėtų papildomai vartoti geležies preparatų ir vitaminą B12.

Shoricel

Gal kas zinote, ka reiskia hemaglobino kiekis-maniskio dabar darem tyrimus tai 138, sake, kad geras, bet ka tai reiskia?

Atsakymai