Pavyzdžiui, man su savuoju labai sunku. Kartais jis būna toks meilus, paslaugus ir pan, o kartais kaip pasakys ką nors, kad žemė ima slysti iš po kojų, tačiau jam tai atrodo nieko tokio... Kaip yra Jums?
Daug priklauso nuo šeimos, kurioje jis augo. Stebėk kokie yra jo tėvų santykiai, kaip jis su tėvais bendrauja. Aš išvengiau labai daug pykčių ir nesusipratimų būtent dėl to, kad gyvename su vyro tėvais, matau jų tarpusavio santykius, žinau jo augimo/auginimo istoriją ir man viskas aišku iš kur tie "spygliai" kartais atsiranda. Kitas dalykas - nuovargis. Maniškis irgi po darbo grįžta net pajuodęs iš piktumo. Su metais išmokau apeiti tuos "spyglius", pralaukti bjauriausią laiką, kol pavalgo, kol šiek tiek atsipučia, ir tada visas persimaino. Moterys šitame reikale yra supratingesnės, neišsikrauna ant kitų vien dėl to, kad jaučiasi pavargusios. Nors gal irgi visko būna, savęs juk iš šalies nematome. Kitas dalykas, kad vyrai nesugeba vienu metu galvoti apie daug dalykų. Jeigu vyras skaito straipsnį ir jį pertrauksi kažką pasakodama - nesitikėk jo susidomėjimo, sulauksi tik priekaištų. Jeigu pasiūsi ko nors atnešti, tai daryk iš anksto, bent prieš valandą, tai gal suspės laiku atnešti. Nesitikėk, kad tuoj pat pašoks ir padarys ko palieptas. Oi kiek daug visokiausių subtilybių yra su tais vyrais. O dar sakoma, kad moteris sunku suprasti. Vyrus suprasti - ne ką mažesnis menas. Kartais ir aš dar nesuprantu ko jis užsiputoja. Visko būna: ir paverkiu, ir iškeikiu, ir aiškintis bandau.
Mes gerai sutariam. Butu isvis viskas puiku, jei ne as ir mano priekabiai :) Tokia jau esu, labai kritikuoju tuos, kuriuos labiausiai myliu....
O jis atvirksciai, niekada neiskaudins, neizeis, labai mandagus, tolerantiskas ir atidus. Kasdien dekoju jam, kad pakencia mane tokia :)
na visko juk pasitaiko seimose :)
kartais tu jam ka pasakai - kartais jis tau ka :)
tiesiog reikia priprasti prie to...
mes tai dar bandom vienas prie kito priprasti, kadangi susituoke dar tik du metai :)
viskas susitvarkys...
gerai sutariu
Metams einant vis geriau ir geriau. Atsiranda daugiau pakantumo ir meilės vienas kitam. jau įsivaizduoju, kaip einam tokie du senukai už rankų susikibę.
Na mes su vyru gyvenam taikiai,aisku visko buna bet seip tai sugyvenam taikiai:)
na bijau girtis,bet siuo metu esu laiminga kad turiu toki vyra.Taip kaip tu pasakoji apie savo vyra,tai man taip buvo su buvusiuoju draugu,viena diena meile plesiam :) kita diena vos ne lekstem svaidomes :) va todel jis man ir yra dabar BUVES ,manau kad jei negali susitaikyt su kito zmogaus minusais tada gal tau su juo nepakeliui? kiekvienas zmogus turi minusu,bet va mano vyro minusai man gyvenimo negadina,as su tuo susitaikiau,ir todel mes siandien labai gerai sutariam,kaip bus veliau nezinau.
visko buna tiek gero tiek blogo,vienas prie kito priprantame
teisingai pasake panele auksciau, kad priklauso dazniausiai nuo vyro tevu, kokius jis mate tevu santykius augant. Mes su vyru sutariam gerai, bet dar tik bendro gyvenimo pradzia, tad dar kaip sakant slifuojames :) Kartais sedziu ir atrodo sprogsiu is pykcio, bet juk normalu, ir su savo seima gyvendama kartais taip jausdavausi, nors seima labai myliu ir tikrai jei mane labai myli. Paprasciausiai reik prisitaikyti ir moketi suprasti :)
Pirmoj mano santuokoj irgi buvo visokiu 'neaspkaiciuotu' pasisakymu. Viena diena meilus ir be proto paslaugus,ziurek po kiek laiko uzgere ir viska sumaise su zemem.
Dabar esu su kitu zmogum.Labai gerai sutariam,suprantam vienas kita is puse zodziu. Mums net nera del ko pyktis,dziaugiames,kad esame drauge. Tuoj 7 metai,bet meile ir pagarba visada salia.
bum
ievindra
puokste
Auksare
marcipana
Lafe
pinakolada
gabytux
Adri
Linute39