Asmeniskai as ispazinties nebuvau daugiau kaip desimt metu,bet ne delto,kad buciau kazka blogo padariusi ir bijociau ten eiti,bet todel,kad as nepripazistu tokio dalyko,kaip ispazintis kunigui...Dievas yra visur ir viska mato,ir visas mano nuodemes zino,o sakyti kunigui i ausi,zinant kokie kunigai yra siais laikais,tikrai nematau reikalo.Kokia jusu nuomone siuo klausimu???
visom keturiom pritariu tavo klausimo atsakymui :) man 21 metai, viena diena nusprendziau, kad reikia pasikrikstyti, nes vaikysteje mane vaikai savo nuostabos akimis uzguide ir budavo nemalonu kam pasakyti jog esi vis dar nekrikstytas, nuejau i baznycia, man paskyre tikybos mokytoja, kuri mane visko ismoke ir t.t ir pns ji labai religinga turi vyra ir du vaikus, del to, kad dirba tikybos mokytoja vos neissiskyre su vyru, nes jis tam iki siol nepritaria kuom ji uzsiema, jam reikia moters, o ne davatkos. Na vienu zodziu as su ja visa ana vasara praleidau mokydamasi karta i savaite susitikdavom, ji faina moteris, bet LABAI LABAI LABAI jau tikinti ir mane tai varzydavo, baisu pasakyti ka ne taip, kad neizeist ir pns...ji man vis parasydavo ar as eisiu siandien i baznycia, ar as pasiruosiau vienai ar kiati sventei,ar adventauju ir t.t.galu gale pasikrikstijau ir i baznycia nebeinu nes laukiuosi ir zinau, kad jos zvilgsnis butu gilus ir smerkiantis , nes esu netekejusi, o laukiuosi. Taip aisku ne del jos nuomones as neinu, bet nelabai maloni butu ir kita medalio dalis yra ta , kad JEI TU TIKI TAI VADINASI TAU SVARBU, MES TIKIM DIEVA, O JIS YRA VISUR, AS GALIU VIENUMOJ SUSIKAUPUSI JAM PASISAKYTI JEI BUSIU VERTA JIS ISGIRS MANE, O NE SVETIMAM ZMOGUI EITI I SAKYKLA IR PASAKOTIS...siuo metu esu daugiau uz vienuolynus jie nevercia zmogaus eiti ir sakyti nuodemiu, jie tokie patys zmones ir nevaizduoja jog gali uzsitraukti ju rustybes nes dievas juos ismokes mus vesti teisingu keliu.
Ejau tik pries pirma komunija,o daugiau ne zingsnio nuodemiu pasakot,nes man kunigas yra toks pats zmogus kaip ir as,o beto Dievas viska mato ir girdi,tai kam man dar kazka pasakot,jei reikes ispirkt nuodemes,tai as namie mintyse pasimelsiu uz jas,o ne kunigo isrisimo prasysiu.
tik per sventes, laidotuves ar kitas baznytines apeigas.. su vaikais sunku ilgai isbut tad ir neinam daznai
As buvau senei, pries kokius 4 metus. Nesu ideali, bet tikrai nuodemiu tokiu, kurios mane kankintu ir reiketu isrisimo neturiu.. Nesuprantu, ka ten zmones taip ilgai atsiklaupe prie to langelio pasakoja kunigui?! Nejauciu butinybes eit ispazinties- vogt nevagiu, svetimaut nesvetimauju, nezudau, nieko neskriaudziu.. O jaustis nusidejusi del to, kad zmogu apkalbejai manau neverta, juk cia taip zmogiska ;-)
ispazinties buvau pries 5 metus, kai su vyru baznycioje sumaineme aukso ziedus o pries tai pazinties nebuvau 7 metus. Nemanau kad cia labai blogai, aisku kunigas duoda velniu bet mano manymu reikia eiti kada tikrai kazka blogo padarei ir del to gailiesi
Buvau tiktai viena karta ispazinties per komunija ir daugiau niekada nebuvau. Nezinau, gal kai busiu sena bobute mastysiu kitaip ir kiekviena sekmadieni vaiksciosiu i baznycia, bet dabar manau Dievas mato visus musu darbus..
Na mano nuomonė panaši:-).Aš esu buvus du kartus.Bet nemanau,kad reikia išpažinti nuodėmes per dievo tarną,jei jau labai gailiesi,galima tiesiai Dievui:-).O gi ir ne esam kaip senos bobos,kurios kazdien eina ir tipo nuodėmių pridaro kiekvieną dieną:-)
niekada nebuvau, tikiu Dievu, o ne kunigais
paskutinį kartą buvau kažkur 16 metų...kažkaip nelabai pripažįstu tokio dalyko kaip kunigui sakomų kokių dalykų, išpažinčių:)
nesu nei karto to dariusi.
CARIBIO
Bosiene
Imbiere
ginnta
Sandre
aidaS
ingac
VilijaPovilioniene