Praėjo metai nuo vaikelio gimimo, o pas mus nebėra taip kaip ankščiau-vaikščiodavom susikabinę rankomis, dažnai apsikabindavom, pasibučiuodavom, žiauriai šito man trūksta. Norisi kad vėl viskas būtų kaip buvę. Suprantu, kad nebebus taip romantiška, nes esam nebe dviese. Bet kaip su tuo susitaikyti? Ar kam buvo panašiai?
Niekad nebebus taip,kaip seniau. Gime vaikelis - nauja asmenybe, naujas gyvenimo tarpsnis prasidejo. viskas keiciasi, santykiai irgi :) romantiskasis laikotarpis perauga i ramesni, nusistovejusi, brandziu santykiu, brandzios meiles tarpsni. Juk ne jaunyn einam, isaugom is paauglisku svajoniu ir poelgiu, vaikai inesa daug atsakomybes i tevu gyvenimus.
Bucinukus ir apsikabinimus visada galima "atgaivinti", tik reikia iniciatyvos is abieju pusiu :) denesio vienodai reikia ir mums ir musu vyrams. tik gal reikia mums iniciatyvos imtis, nes nieko nedavus, nieko ir atgal negausime.
pas mus po vaiko gimimo bendras gyvenimas sakyciau kaip tik pagerejo. igavo daug nauju spalvu, daugiau juokiames ir dziaugiames,dazniau garsiai pasvajojam ir pan. vaikas tapo tvirta grazia jungtimi tarp musu. tas dar labiau suartino.
na jau mazajam suneliui 1,3m, bet nieko nere kaip "seniau".. gyvenima sukasi apie vaikus, maitinimai, maudymai, prieziura, ejimai laukan, pamokeles ir tt.. tad is tikro musu santykiai labai jau pasidare dalykiski, net pas psichologa lankomes ir aisku suvokiam, kad kol vaikai bent mokyklos neprades lankyt nelabai kas pasikeis, neikaip tu 24 valandu neistemsi, kad butu laiko tik mums..
na musu santykiai buvo ir liko geri...gal pabandyk tu parodyti iniciatyva..beeinant jai neisikibi i ranka isikabink bent jau i vezima:)apkabink vyra dazniau..vakare sukurk romantiska atmosfera kai jau vaikutis liulia liulia daro...norint tikrai galima atrasti laiko sau..mum labiausiai patinka siuo metu apsikabinti su vyru vakarais ir didziuotis kaip graziai dukryte zaidzia..o kai jau uzmiega..prasideda kiti malonumai..nors ir vyras dirba 7 dienas per savaite,be jiokiu iseiginiu..vienas kitam atrandame laiko..o del ranku susikabinimo..neisikibus ,bent jau i vezima vaikscioti tabu:)
na pas mus santykiai kaip ir nepasikeitė - aišku, nevaikštom į pasimatymus, bet kažkaip viskas labai gerai kol kas... ir norim vienas kito, stengiamės abu - be pastangų nieko nebūna... abu su vyru mylim vienas kitą ir rūpinamės šeima.. dabar darbų abiems daugiau - vienu nariu šeimoje daugiau, bet kažkaip tai tik tvirtina mūsų santykius - juk kai vaikai užmiega atrandam laiko ir sau :) o tu pati nebandai prie jo prieit, pabučiuoti, apsikabinti - gal ir jis supratų tada, kaip trūksta šito abiems... o gal tiesiog pasikalbėkti - labai padeda, jei pasakau kad labai pasiilgau, kad myliu - iškart akys sublizga :))
paskaitai ir istiesu net baisu darosi, negi pas visus taip? suprantu kad tos romantikos dviese sumazeja, bet netikiu kad pas visus ji dingsta.. suprantu kad vaikas tampa svarbiausias, bet juk kai jau truksta romantikos, tai manau kad galima vaikuti senelem vienam vakarui palikti ar dar ka sumastyti..
tikiuos kad man taip nebus, aisku lengva kalbeti, kai dar leliukas pilvelyje, bet labai labai to tikiuosi
esu skaičisui daug psichologijos šiuo klausimu. tiesiog paaiškinimų gali daug būti, bet savo šeimynai prisitaikiau vieną - atsiradus leliukui vyras nebebuvo pats svarbiausias asmuo šeimoje, o vyrai dėmesio ilgisi lyg maži vaikai. viskas pasikeitė į gera, kai paaugus dukrytei pradėjau vaikščiot į darbą, puoštis, rengtis ir save mylėti...
pas mus viskas pasikeite i blogaja puse,nera dienos kad nesipyktumem,jis tik sugeba aiskinti kaip blogai as ta darau,ir viska blogai darau,o pats kad padaryt geriau tai nei pirsto nepajudins
Kad viskas isliko taip pat tiek po pirmojo,tiek po antrojo vaikelio gimimo,o gal net ir sutvirtejo santykiai,nes vis delto reik jau pagalvot kaip nustebint,jog vaikai nenukentetu,tai kyla minciu super:)
pas mus niekas nepasikeite gimus vaikuciui,lig siolei sutariame gerai.
per pora menesiu,isivaziavom i nauja ritma,nera pas mus taip blogai,atrandam laiko vienas kitam
Meskeriotoja
vejune
Fantazija
Ineta_
Adri
Linara121
Bosiene
ruta26