Atsakymai

  1. 6

    Indruke, kad turi vaika jau savo rankose tai tikrai didziule laime, bet nori nenori ta depresija gali uzpulti, nes kartais pats organizmas ta depresija issaukia. O sita klausyma buvau ir as uzdavusi ir dar kita mamyte, paieskok rasi.

    sarbal

  2. 5

    Na zinoma, nuo kiekvienos mamytes psichologijos priklauso. Sako, kad kitoms nebeturint pilvelyje vaikucio jauciasi tustuma ir kyla depresija, cia daug visokiu niuansu gali buti.

    IIndre

  3. 5

    man truputi buvo gal ir dabar dar yra

    inga3

  4. 5

    Juk turejau rankose savo mazyli, ko daugiau reikia :)

    Indruke

  5. 4

    Nemanau,kad turejau pogimdyvine depresija.Jauciausi visai gerai.Siaip jautriai reagavau i pastabas del vaikucio prieziuros.Na ir asaros pasirodydavo visai nei is sio nei is to..ir iki siol pasirodo,bet ,manau,tai parodo mano jautruma,nes iki vaikucio irgi zliumbdavau pamaciusi kazka grazaus ir uz sirdies griebiancio..:))

    rimrem

  7. 4

    mane buvo truputi uzpuolusi,pradedavau verkti nei is sio nei to:))vyras issigandes kalusdavo kas man yra ar ka nors skauda,o as sau verkiu ir sakau nieko nera,o kodel verkdavau ir pati nezinau:))))dabar juokinga,o tada kazkaip keista buvo

    iirina

  8. 4

    na depresijos, bent jau as taip manau nebuvo, gal siek tiek kankino kazkoks liudesys be paaiskinamos priezasties ar asaru truputis, bet man ir dabar uzeina, nors jau puse metu praejo...

    neringa1981

  9. 4

    Depresijos nebuvo. Buvo kažkas panašaus į tokį nerimą, liūdesį, kad dabar viskas keisis, nežinau, ar viskas bus gerai ir t.t. Man taip buvo maždaug 2 savaites. Net kartais ašarų buvo. Vėliau viskas stabilizavosi ir pasidarė viskas gerai. Labai padėjo vyras, kurio parama yra neįkainojama.

    Iga

  10. 3

    depresijos nebuvo, bet jautresne dar kazkiek buvau kelis menesius :)

    Ausrute

  11. 3

    Po pirmo gimdymo nebuvo , nes viskas gerai seimoje , vyras buvo salia , na , o po antro gimdymo kazkas panasaus i psichoze vyko . Pamenu , kad nieko nenorejau , bet , kai zinojau , kad is nieko pagalbos nesulauksiu , tai susiimdavau del vaiku ir nusiramindavau , sunku , net labai buvo , nes nebuvo artimo zmogaus salia , kuris palaikytu bent moraliskai , o kai skambindavau net nekeldavo ragelio .Zinau , kad viskas turi pradzia ir pabaiga , svarbiausia tiketi savimi , mes esame moterys labai istvermingos ir daug galime nuveikti , iskesti .Pamenu , kai uzeidavo liudesys , pasiimdavau mazaja ir eidavau i miska , prie upelio ir mintimis stengdavausi viska kas negero manyje atiduoti vandeniui , kad nunestu viska tolyn , tai gryzdavau is misko pasikrovusi , dar apsikabindavau medi , turbut keistai skamba , bet man padejo .

    Jurgita777