na, nezinau, ar galeciau savo gyvenima ivardinti kaip pelenes, bet galiu trumpai papasakoti. Gimiau normalioje seimoje, kartu su broliu ( jis jaunesnis) visai neblogai augom, zaislu daug turejom, nors tevai nelepino, netgi gan daznai mama mus lupdavo is bet koki prasizengima ar neklausyma, bet vistiek juos mylejom. kai buvo man 12 tetis uzsimuse darbovieteje ir tada prasidejo ziaurumai. mama manes nekente, nes pries teciui mirstant jie norejo skirtis ir as norejau gyvent su teciu. dar ji pradejo ziauriai gerti ir namo vedziotis visokius diedus. mete darba ir gyvenom vien is naslaiciu pasalpu, kurios didziaja dali ji pragerdavo, tai su broliu maitindavomes vien mokykloj, nes namie tik tarakonai ganesi. mama kartais istisomis dienomis namie nesirodydavo, musu visai nepriziurejo, tai, aisku, rukyt pradejom, isgerinet kaip dauguma paaugliu. Aisk, buvo geda del viso to, tai vaidindavau, kad gyvenu gerai, bet draugu namo nesivesdavau, nes niekada nezinodavau, ka rasiu. mama girta sugalvodavo mane is namu isvaryt, kai paprasydavau tyliau elgtis nakti, nes reikia anksti i mokykla keltis, sugebedavo dulkintis su savo eiliniu diedu vos ne musu panoseje, sunesiodavo mano pasisiutus drabuzius, atimdavo is manes maciutes duotus kelis litus, o jeigu pasleptus rasdavo, tai apkaltindavo, kad as is jos vagiu. 18 metu mane isvis is namu isvare, nes sake, kad manes islaikyti nenori, nors pasalpa tai uz mane gaudavo, o kaimynams paskelbe, kad as pati su kazkokiu seniu pabegau. Dirbau jau nuo 17 metu, 14-os eidavau uz mama i darba, kad butu nors kiek pinigeliu ir jos neismestu, aisku, ja vistiek ismete is visu laikinu darbu. gavau palikimo buta su skolomis, tai po mokyklos baigimo islekiau i Vokietija dirbt, kad ismokeciau svetimas skolas, padeciau broliui, buvau ir ji pakvietusi ir itaisiusi i viena Berlyno imone. Ten gyventi man nepatiko, nesijauciau vietoje, gyvenau su arabu, kuris man is pradziu daug padejo, bet paskui pradejo per daug nurodineti, nors pats tikrai ne auksinis buvo, pastojau, bet pasidariau aborta, nes nenorejau prisiristi prie to vyro ir galiausiai grizau atgal i LT. Cia po truputi apsipratau ir dirbau baruose, kavinese, ligi siol toki darba dirbau, susiradau nebloga vyra, bet ne toki, nuo kurio sirdis sokinetu, pasigimdziau vaikeli ir lyg ir normaliai gyvenu. Praeities nuoskaudas jau pamirsau, su viskuo susitaikiau, bet su mama nebendrauju. Dabar belieka tik pasimokyti universitete, gauti normalu, gerai apmokama darba, uzauginti suneli, susirasti tikra meile ( dabartinis vyras i toki nepanasus, nors sugyvenam draugiskai) ir t.t. ir tada jau manau, kad busiu pakilusi is pelenu ir suzibesiu :)))